Mišiškių-Zastinkų piliakalnis

Piliakalnio atrastas 2017 m. ir dar neįrašytas į Nekilnojamojo kultūros vertybių registrą. Jis yra ant Nemuno kranto, Birštono savivaldybės teritorijoje, priskiriamas krantinių piliakalnių tipui. Iš vienos piliakalnio pusės teka Ymilsos upelis. Jo aikštelėje surasta keletas smulkių degusio molio tinko trupinių. Preliminariai datuojamas geležies amžiumi (I – X a.) MIŠIŠKIŲ KAIMAS. Tai palyginti nelabai senas, iš pradžios Punios, o vėliau Nemajūnų parapijai priklausęs kaimas, įsikūręs abipus Vėžiongirės miško, prie senovinio kelio, ėjusio iš Gardino į Kauną.  Kaimas ėmė kurtis XVIII a. antroje pusėje iškirtus dalį miško (ąžuolyno) bei ji supusių krūmynų, palaipsniui susidarant Vėžiongirės miško bei krūmų kirtimuose naujoms gyvenvietėms ir didinant ariamos žemės plotus. Su mišku susijęs ir besikuriančio kaimo pavadinimas. Ypač intensyviai augo šio kaimo gyventojų skaičius XIX a. pirmoje pusėje. 1834 m. Naujakurių radosi ne tik minėto kelio abiejuose pusėse, bet ir už Vėžiongirės pietvakarinio kampo prie Nemuno buvusiose aikštelėse, tolydžio plečiant jose kirtimų plotus. Čia įsikūrusią kaimo dalį imta vadinti Zostinkomis. Pietrytine, ne panemunėje buvusi kaimo dalis nuo pat pradžios ligi mūsų laikų vadinta vienodu vardu Mišiškės. Ši dalis ploto atžvilgiu buvo kiek didesnė už pietvakarinę (Zostenkas). Pavadinimas Zostinkos kilęs iš lenkų Zaścianki „vieta už sienos“ (kaip tam tikro teritorinio vieneto Zaścianek lietuviškas atitikmuo vartojamas galùdvaris).     „Lietuvos piliakalniai. Atlasas. I tomas“, sudarytojai Baubonis Z.,  Stončius D., Šatavičius E., Zabiela G.

ŠALTINIS: ©VISITBIRSTONAS.LT