Vytauto kalnas

Atvykę į Birštoną būtinai įkopkite į Vytauto kalną. Įveikę laiptais 40 m aukščio šlaitą galėsite atsikvėpti puikiai sutvarkytoje aikštelėje. Nuo jos atsiveria nuostabi panorama į Birštono miestelį ir Nemuno vingį. Vaizdas gražus visais metų laikais, todėl lipimas į Vytauto kalną tapo Birštono svečių ritualu. Be to, tai mėgstamiausia ir asmenukių mėgėjų, ir dailininkų vieta visame kurorte. Vytauto kalnas yra vienas iš žinomiausių ir aukščiausių piliakalnių Lietuvoje. Čia stovėjo medinė pilis, saugojusi Trakų kunigaikštystę nuo kryžiuočių puldinėjimų. Pirmąkart pilis paminėta metraštininkų 1382 m. Tačiau jos istorija siekia gerokai senesnius laikus. Pagal archeologinius radinius, rastus kalno papėdėje, nustatyta, kad gyvenvietės čia būta apie I tūkst. vidurį – XV a. pr.  Pilis buvusi nekart užpulta, tačiau taip ir nenugalėta.  Ją supo gilios, šaltiniuotos raguvos, klampi pelkė, pylimas ir įtvirtinti papiliai. O jei tikėtume legenda, kalno viduje buvo paslėpta kariuomenė, pasirengusi ginti kunigaikštį. 1401 m. pilis tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto medžioklės dvaru, kuriame nuolat lankydavosi Lietuvos ir kitų šalių didikai.  Įdomu tai, kad Žvėrinčiaus miške iš tiesų žvėrių nebuvo, tad prieš medžioklę Trakų totoriai juos atvarydavo iš aplinkinių girių. 1473 m. nuo maro epidemijos čia slėpėsi Lietuvos didysis kunigaištis ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis. Po Žalgirio mūšio, kuriame buvo sutriuškinti kryžiuočiai,  pilis neteko savo gynybinės reikšmės ir iki XVII a. sunyko. Nuo XIX a. pab. Birštonui tapus kurortu piliakalnis virto romantiškų pasivaikščiojimų vieta. Deja ne vien gražiomis istorijomis apipinta. Įtariama, kad tarpukariu ant kalno žinomas dvasinininkas pakorė savo mylimąją, nors jo kaltės teismas neįrodė. Apie tai 1984 m. sukurtas filmas „Devyni nuopolio ratai“. Patogiausia atvykti automobiliu, jį palikti aikštelėje B. Sruogos gatvėje, arba viešuoju transportu. Įkopti į kalną galima tik laipteliais.

ŠALTINIS: ©VISITBIRSTONAS.LT