Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia

Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia karališkojo sekretoriaus V. Chludžinskio iniciatyva buvo pastatyta 1620–1631 metais tuomečiame miesto pakraštyje – prie pietvakarinės miesto gynybinės sienos atkarpos ir šiandien nebeišlikusių Rūdininkų vartų. Pirmasis bebokštis baroko stiliaus sakralinis pastatas Lietuvoje, kaip ir šiek tiek vėliau statyta Šv. Teresės šventovė, atspindi ankstyvojo baroko formas ir reprezentuoja vis dar glaudžiai su Renesansu susijusias XVII a. pirmosios pusės architektūros tendencijas.

+37067001405 vvsventujuparapija.lt

Kaip ir daugelis miesto pastatų bažnyčia buvo apgriauta per 1654–1667 Abiejų Tautų Respublikos karą su Rusija, tačiau strateginėje vietoje stovėjusi šventykla rimčiau nenukentėjo ir netrukus buvo suremontuota. 1743 m. prie kairės fasado pusės pristatya daugiatarpsnė grakščių vėlyvojo baroko formų varpinė, atspindinti Vilniaus baroko mokyklos tradicijas. Statinys tapo viena iš senamiesčio dominančių. Atnaujinant bažnyčią, jos interjeras buvo praturtintas puošniais vėlyvojo baroko altoriais ir skulptūromis.

Pagrindinis fasadas dvitarpsnis, viršuje užbaigiamas trikampiu frontonu. Apatinį tarpsnį vertikaliai skaidantys dvibriauniai piliastrai pratęsiami ir viršutinėje dalyje, kur įrėmina centrę dalį su akcentuotu langu. Antrojo tarpsnio piliastrai iš šonų pratęsiami nedidelėmis sienos atkarpomis su nišomis ir voliutomis, kurias viršuje užbaigia obelisko formos bokšteliai. Identiški bokšteliai atsikartojo ir iš abiejų pirmojo tarpsnio pusių – kairysis buvo nugriautas statant varpinę.

Bažnyčios erdvė trinavė, bazilikinio tipo. Šventykla lotyniškojo kryžiaus plano, transepto vietoje įrengtos dvi koplyčios. Centrinę navą pratęsia identiško pločio presibiterija, užbaigiama trisiene apside. Šoninės navos, kurias skiria keturios poros piliorių, yra tris kartus siauresnės ir du kartus žemesnės už centrinę navą.

Istorija

1620–1630 m. prie Rūdninkų vartų Lietuvos didžiojo kunigaikščio sekretoriaus Vaitiekaus Chludžinskio rūpesčiu pastatyta mūrinė bažnyčia. Ji atiduota senosios regulos karmelitams. Vienuolynui pritaikyti senesni namai. XVII a. pirmojoje pusėje vienuolyno pastatai sujungti. 1655 m. bažnyčia ir vienuolynas nukentėjo nuo gaisro, po 1661 m. atstatyti.

1743 m. pastatyta varpinė, primūryta zakristija, o virš jos – bibliotekos patalpa. Pastatytas į kiemą išsikišęs vienuolyno korpusas (statė karmelitų vienuolis Antanas Šperkovičius) ir jame įrengtas refektorius. XVIII a. interjero skulptūras sukūrė A. Šelis. 1810 m. įsteigta parapija.

1812 m. pabaigoje Napoleono kariai sukūreno bažnyčios suolus, klausyklas; vienuolyne įkurdinta ligoninė. 1823 m. bažnyčia atnaujinta. 1880 m. nugriauta šventoriaus mūro tvora. Nuo 1842 m. vienuolynas paliktas etatiniu (2-os klasės). 1870 m. jame buvo 27 vienuoliai, tarp kurių 15 atkelta iš uždarytų kitų regulų vienuolynų. 1885 m. vienuolynas uždarytas, pastate įrengti butai.

1902 m. klebono L. Čiudovskio iniciatyva užteptos bažnyčios navų sienų, koplyčių kupolų freskos. 1908 m. vikaru buvęs Petras Kraujalis pradėjo sakyti lietuviškus pamokslus, kuriems lenkai priešinosi. 1948 m. bažnyčia uždaryta ir paversta bakalėjinių prekių sandėliu. 1960 m. Ministrų Taryba nutarė vietoj uždaromos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios ją grąžinti tikintiesiems. Nutarimas nevykdytas.

1967–1975 m. restauruota bažnyčia ir varpinė (architektė Aldonos Švabauskienės projektas).

1975 m. čia įrengta Dailės muziejaus liaudies meno ekspozicija.

1991 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems.

www.vvsventujuparapija.lt

El. paštas: visuklebonas@gmail.com

Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia

ŠALTINIS: ©VVSVENTUJUPARAPIJA.LT

Įvertinkite ir palikite atsiliepimą Atšaukti atsakymą

Pasidalinkite QR kodu