Vilniaus istorinis centras
Vilniaus istòrinis ceñtras (angl. Vilnius Historic Centre, pranc. Centre historique de Vilnius), 13–18 a. susiklostęs urbanistikos ir architektūros ansamblis, išsidėstęs kairiajame Neries krante. Užima 352,09 ha teritoriją. Pasaulio paveldo vertybė (nuo 1994).
Išliko viduriniais amžiais susiklostęs spindulinis gatvių tinklo planas. Vilniaus istorinį centrą sudaro pastatų ir jų kompleksų 6 pagrindinės grupės: Aukštutinės pilies bei Vilniaus katedros ir varpinės; Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblio, Šv. Mykolo bei Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčių; Šv. Jonų bažnyčios, Vilniaus universiteto ir Prezidento rūmų ansamblio; Aušros vartų, Šv. Teresės bažnyčios ir vienuolyno, Šventosios Dvasios cerkvės ir vienuolyno, Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios ir vienuolyno bei Lietuvos nacionalinės filharmonijos; Šv. Mikalojaus, Pranciškonų (Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų) bei Evangelikų liuteronų bažnyčių; Vizitiečių (Švenčiausiosios Jėzaus Širdies) ir Misionierių (Viešpaties Dangun Žengimo) bažnyčių.
Gynybinės, gyvenamosios, reprezentacinės, sakralinės paskirties pastatai įvairių architektūros stilių – romaninio stiliaus (išliko tik keletas fragmentų), gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo ir kitų stilių. Daugelis jų išsaugojo kelis istorinius sluoksnius. Architektūros ansambliams t. p. priklauso Pilies, Aušros vartų, Šv. Jono, Dominikonų, Vilniaus, Universiteto, Skapo, Bernardinų, Šv. Mykolo ir Stiklių gatvės, Gedimino prospektas bei Rotušės, S. Daukanto ir Universiteto (Alumnato kiemas, Didysis kiemas) aikštės. Viduriniais amžiais susiklosčiusiame mieste vykusi stipri Rytų ir Vakarų kultūrų sąveika kelis šimtmečius darė įtaką politikos, architektūros, kultūros ir mokslo raidai didelėje Rytų Europos dalyje. Dabartinis Vilniaus istorinis centras išsaugojo ne tik erdvinę struktūrą, urbanistinį kraštovaizdį, architektūrą, bet ir gyvenimo būdo tradicijas. Nematerialus paveldas – gyventojų bendrija, tradicijos, amatai, šventės ir kasdienė veikla – lemia istorinio centro urbanistinės struktūros unikalumą bei autentiškumą.
