Tuskulėnų dvaras
Istorija
Tuskulėnų dvaras buvo įkurtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto XVI a. viduryje. Didelė karališkojo dvaro žemių sodyba su pastatais, sodais ir tvenkiniais buvo pagalbinis Vilniaus pilių ūkis.
Laikui bėgant dvaro valdytojais buvo didikai Valavičiai, Pacai, Tyzenhauzai. XVIII a. viduryje dvaras buvo suskirstytas į atskiras valdas, o centrinę dalį ėmę valdyti iš Lenkijos atvykę vienuoliai, Laterano kanauninkai, suteikė dvarui Tuskulėnų pavadinimą. XIX a. pr. dvaras priklausė caro patarėjo žmonai Elžbietai Rogovskai.
Išlikęs dvaras
Iki šių dienų išlikę architekto Karolio Podčašinskio suprojektuoti klasicizmo stiliaus dvaro rūmai Neries pakrantėje pastatyti apie 1825 m., Rusijos imperijos Vilniaus generalgubernatoriaus Aleksandro Rimskio-Korsakovo užsakymu. XIX a. viduryje Tuskulėnų dvaro rūmų šeimininku buvo gydytojas ir visuomenės veikėjas Julijanas Titijus, dvare rinkdavosi meno ir kultūros pasaulio atstovai. XIX a. antroje pusėje dvaras jau priklausė caro generolo Melentjevo šeimai.
Tuskulėnų dvaras nuo 1940-ųjų
1940 m. Tuskulėnų dvaras buvo nacionalizuotas. 1941–1944 m., Vokietijos okupacijos laikotarpiu, dvaras priklausė Vincentui ir Jadvygai Antonovičiams, dvare slėpusiems ir gelbėjusiems žydus. Po Antrojo pasaulinio karo dvaro pastatai ir teritorija atiteko sovietų represinėms struktūroms, kurios ją naudojo kaip masinę kapavietę NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje kalintiems ir vėliau nužudytiems asmenims užkasti. Dabar Tuskulėnų dvaro teritorijoje įkurtas Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, įrengtos ekspozicijos.
El. paštas: tuskulenai@genocid.lt
