Vokės vardas pirmąkart paminėtas 1375 m., kai Trakų apylinkėmis žygiavo kryžiuočių kariuomenė. 1396 m. šioje vietovėje Vytauto Didžiojo buvo apgyvendinti totoriai, jiems ir priklausė Vokės valdos ilgą laiką.
Išlikusi dvaro sodyba formavosi XIX a., kai iš tuometinių savininkų Dombrovolskių Trakų Vokę įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius. XIX a. pab. dvaro valdos siekė apie 800 hektarų. Neorenesanso ir neoklasicizmo bruožų dvaro rūmus suprojektavo italų kilmės architektas Leonardas Janas Liudvikas Markonis pagal Varšuvos karalių rezidencijos pavyzdį, o aplinką, parką – garsusis kraštovaizdžio architektas prancūzas Eduardas Fransua Andrė (1890 m.). Apie šimtmetį Trakų Vokėje šeimininkavusių grafų Tiškevičių dviaukščiai rūmai buvo puošti skulptūromis, o vidinės erdvės įrengtos itin prabangiai.
1939 m. tuometinis Trakų Vokės šeimininkas Jonas Mykolas Tiškevičius žuvo, o jo žmona su vaikais pasitraukė į vakarus. Dvaras liko be šeimininkų. Karo metais dvaras nyko, daug kas buvo sunaikinta. Po karo Trakų Vokės dvaras tapo Ministrų Tarybos vila, vėliau Dotnuvos žemdirbystės instituto Vokės filialu.
Trakų Vokės dvaras šiandien
Nuo 2014-ųjų Trakų Vokės dvaras priklauso Vilniaus savivaldybės viešajai įstaigai „Trakų Vokės dvaro sodyba“, prasidėjo dvaro atgaivinimo laikotarpis. Šiandien atgijusiame, atvirame visuomenei dvare dažni įvairūs renginiai.
