Trakų salos pilis
Legendinė tvirtovė ir Lietuvos valdovų rezidencija
1413–1414 m. Lietuvoje lankęsis flamandų keliautojas, riteris Žiliberas de Lanua pateikė Trakų aprašymą ir apie Salos pilį užsimena taip: ,,Antra pilis stovi vidury kito ežero, per patrankos šūvio atstumą nuo senosios. Ji yra visai nauja, pastatyta iš plytų prancūzų pavyzdžiu“.
Po Žalgirio mūšio 1410 m., sutriuškinus Kryžiuočių ordiną, Trakų salos pilis nebeteko didžiulės gynybinės reikšmės ir tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidencija. 1430 m. spalio 27 d. šioje pilyje mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas.
XV a. pr. Trakai buvo klestintis miestas, gausiai lankomas ir svetingai priimantis keliautojus, pirklius, garbingus svečius bei užsienio pasiuntinius. 1413–1430 m. trylika kartų čia lankėsi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pusbrolis Lenkijos karalius Jogaila.
Trakų salos pilis – užmaršties laikotarpis
XVI a. Trakų pilies reikšmė sumenko, o didieji kunigaikščiai į ją užsukdavo vis rečiau. Trakų salos pilis tapo kilmingų asmenų kalėjimu. Po niokojančio 1655–1661 m. karo su carine Rusija Trakų miestas buvo apiplėštas ir sudegintas, Salos pilis apgriauta ir nebuvo atstatoma, pamažu iro.
Lėtas atgimimas – nuo XIX amžiaus
XIX a. paplitusio romantizmo dėka imta labiau domėtis praeitimi, taigi ir Trakų pilimi. Dailininkai tapė pilies griuvėsius, ant jos sienų išlikusius freskų fragmentus, o specialistai ruošė pilies restauravimo projektus. Imtasi pilį pamažu restauruoti.
Po II Pasaulinio karo Trakų pilių konservavimo, restauravimo ir atstatymo darbai buvo tęsiami. Galiausiai, po ilgų darbų, Trakų salos pilis atgavo XV amžiaus vaizdą.
1962 m. Salos pilis perduota Trakų istorijos muziejui. Čia įrengtos ekspozicijos, veikia parodos, vyksta įvairūs renginiai, koncertai, festivaliai, šventės. Kasmet į Trakų salos pilį atvyksta daugybė Lietuvos ir užsienio lankytojų.
ŠALTINIS: © LIETUVOS.DVARAI.LT
