Tiltiškių kaimo koplytstulpis
Tiltiškių kaimo koplytstulpis padarytas vietinio liaudies meistro Petro Ivanausko Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu – XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Vėliau 1953 m. paminklas rekonstruotas, jame esanti medinės skulptūra XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje išdrožta liaudies meistro Petro Baubino. Koplytstulpį sudaro aštuonkampio pagrindo daugiau nei penkis metrus aukščio siekiantis stulpas su prizmine koplytėle viršuje. Koplytėlė atvira, dengta piramidiniu apskardintu stogeliu. Stogo viršuje įtaisytas medinis kryželis. Nebūdingai Aukštaitijos kraštui, šis koplytstulpis dekoruotas labai negausiai: koplytėlės pastogę per visą perimetrą puošia dantukais ornamentuotos lentelės, apačią – medinių lentučių tvorelės imitacija. Iš aplinkos medinis mažosios architektūros paminklas išsiskiria ryškia polichromija: koplytstulpis ir tvorelė dažyti ryškiai mėlyna spalva, neišskiriant atskirų konstrukcinių elementų, stogelis – raudonai, atviros koplytėlės viduje esanti Jono Nepomuko skulptūra – šviesiomis spalvomis, su kitomis spalvomis išryškintomis rūbų detalėmis bei rankose laikoma knyga. Koplytstulis aptvertas tradicine medine tvorele, kuri taip pat nudažyta mėlynai.
Iš Čekijos atkeliavusį šv. Jono Nepomuko kultą po jo kanonizavimo XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje išplatino jėzuitai. Greitai jis tapo vienu populiariausių Lietuvos šventųjų, kartais tapatintas net su šv. Jonu Krikštytoju. Koplytėlėje vaizduojamą būtent šį šventąjį nesunku atpažinti iš kunigo drabužių, bireto ant galvos ir rankose laikomos knygos. Kiti dažni šio XIV a. čekų kankinio atributai – krucifiksas, palmės šakelė, nimbas su penkiomis žvaigždutėmis, primenančiomis legendą apie Vltavos upėje sužibusias žvaigždes, kai Jonas Nepomukas buvo numestas nuo tilto.
ŠALTINIS: © SAKRALILIETUVA.LT
