Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia ir bazilijonų vienuolyno vartai
Vienuolyne 1607 m. Velaminas Jozefatas Rutskis su Jonu Jozapatu Kuncevičiumi ruošė naujokus, o 1596 m. perėmė Mamoničių spaustuvę ir pradėjo knygų leidybą. Arkos – buvusio bazilijonų vienuolyno, kurio teritorijoje stūkso XVI a. Švenčiausios Trejybės bažnyčia. Du šimtus metų vienuolynas, bažnyčia priklausė Rytų apeigų krikščionims, kurie priėmė uniją su Romos katalikų bažnyčia. XIX a. pr. dalis vienuolyno buvo kalėjimas, kuriame buvo kalinami Vilniaus universiteto studentai – filomatai. Kalėjime kalėjo poetas Adomas Mickevičius, mokslininkas Ignas Domeika, Simonas Konarskis. Išsaugotas 1514 m. stačiatikiams pastatytos mūrinės cerkvės planas. 1760 m. po gaisro architektas Jonas Kristupas Glaubickas pailgino šventovę, pastatė vakarų ir rytų fasadus, 1961 m. pagal K. Glaubicko projektą vienuolyno lėšomis pradėti atstatymo darbai. 1792 m. padidino langus. Šalia bažnyčios dešinėje pusėje pastatyta monumentali, gotikos, renesanso stiliais pastatyta varpinė. 1869 m. uždarė vienuolyną, todėl pastatai atiteko stačiatikių seminarijai.
Šiandien Švč. Trejybės bažnyčia ir vienuolynas vėl teisėtai priklauso unitų religinei bendruomenei, kurios centras persikėlęs į Ukrainą. Todėl ir Vilniuje veikiantys Bazilijonai glaudžiai susiję su Ukraina. Šiandien vienuolyno pastatuose įsikūręs viešbutis „Pas Baziljonus“ bei restoranas „Dom minestra“ dėmesį traukiantis išskirtiniais patiekalais, gaminamais pagal senus vienuolių receptus. O Konrado celė bei muziejus vilioja gausius lenkų turistų būrius.
Bazilijonų vienuolyno vartai yra vieni didžiausių ir gražiausių vėlyvojo baroko vartų Lietuvoje, pastatyti 1761 m. pagal J.K. Glaubico projektą. Tai unikalus Vilniaus baroko paminklas, kuriam būdingas ypatingas formų plastiškumas, skulptūriškumas. Vartai turi banguoto ir laužyto kontūro karnizus, puošti įgaubtų piliastrų poromis. Pagal J.K.Glaubico projektą rekonstruoti ir barokiniai bazilijonų Švč. Trejybės cerkvės rytiniai bokšteliai.
