Sūdėnų akmuo su plokščiadugniu dubeniu

Akmuo lietuviui ypatingas. Vienas saugo paslėptus lobius, prie kito vaidenasi velniai, raganos, numirę nedorėliai, o akmenų įdubimuose ar po akmeniu esantis vanduo stebuklingas ir gydantis. Sūdėnų akmuo mena pagoniškus laikus. Ant jo kūreno amžinąją ugnį, skirtą dangaus valdovui Perkūnui. Jam aukojo grūdus, duoną, kiaušinius, miško gėrybes, pinigus. Mainais prašydavo lietaus, gausesnio derliaus. Pagonybę pragyvenęs senolis, prabilęs papasakotų gausybę istorijų. Manoma, kad ant šio akmens ne vieno žmogaus galva nuriedėjo.

Senovėje ant akmens baudžiauninkams, negalėjusiems dirbti, kirto galvas. Tam reikalui akmenyje iškaltas dubuo.

Dabar, stovėdamas prie Sūdėnų akmens su plokščiadugniu dubeniu, apie įvykius praeityje gali tik spėlioti. Juolab, kad kiti žmonės sako, matę ant akmens „Degant ugnį ir manė ten degant pinigus“, dar kiti – „kad akmuo – senojo vandens malūno girnos“ stovėjusio XIX – XX amžiuje, dešiniajame Kulšės upelio krante.

Sūdėnų dubenėtasis akmuo metro,25 centimetrų skersmens, beveik metrą iškilęs virš žemės . Ties viršutinės plokštumos viduriu yra plokščiadugnis dubuo. Nuo kurio eina 15–20 cm pločio ir 1 cm gylio griovelis. Sūdėnų dubenėtasis stūkso Žemaitijoje – Kretingos rajone, dešiniajame Kulšės upelio krante.