Stakių bažnyčia ir varpinė

Šv. Antano Paduviečio bažnyčia ir varpinė

Svarbi ne tik architektūrinė, bet ir istorinė bažnyčios vertė. Čia XIX a. veikė parapinė mokykla. Stakiuose kunigavęs Motiejus Čiuzevičius dalyvavo 1863 m. sukilime, už ką buvo ištremtas į Sibirą, o mokykla uždaryta. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu Stakių kunigas Feliksas Sereika pirkdavo draudžiamą lietuvišką spaudą ir ją dalydavo parapijiečiams. Jo dėka pastatyta ir klebonija. 1906 m. gegužę–1907 m. sausį bažnyčios kuratu buvo Juozas Tumas-Vaižgantas. Jo rūpesčiu buvo gautas Žemaičių vyskupo leidimas sutuokti jaunavedžius Stakių bažnyčioje. Jis ėmėsi iniciatyvos blaivinti vietinį jaunimą, ragino parapijiečius atsisakyti sveikatos gadinimo. Iki šiol parapija garsėja Šv. Antano Paduviečio atlaidais.

Bažnyčia kompaktiško tūrio, stačiakampio plano su portiku ir apside. Pastatas turi klasicizmo architektūros bruožų, pagrindiniame fasade – išraiškingas klasicistinis portikas su keturiomis kolonomis paremtu trikampiu frontonu. Bažnyčios pamatas sumūrytas iš skelto akmens, šventovę puošia dekoratyvūs bokšteliai. Virš pagrindinio fasado esantis aštuonbriaunis bokštelis atviras, jo varpo pavidalo šalmas (stogelis) remiamas aštuonių atraminių stulpelių. Jame stove Šv. Marijos skulptūra. Identiškas, tik sumažintų proporcijų bokštelis puošia presbiterijos kraigą.
Bažnyčios viduje – trys barokinio stiliaus altoriai. Didįjį altorių puošia Šv. Antano paveiklas, virš jo – antstatas su Nukryžiuotuoju. 1903 m. bažnyčioje sumontuoti meistro A. Montvilo gaminti vargonai, kurie veikia iki šiol.

Šalia bažnyčios stovi aukšta, masyvi medinė varpinė keturšlaičiu stogu, dengta skarda. Jos pamatai – akmens mūro. Varpinėje saugomas Šv. Jurgio altorėlis, naudojamas procesijų metu. Šventoriaus pietvakariniame kampe pastatytas akmeninis lurdas su niša ir skulptūra, taip pat stovi Švč. Mergelės Marijos, pamynusios žaltį, skulptūra.