Smiltynės Kurhauzas
Klaipėdos podukroje – Smiltynėje – persikėlus iš Klaipėdos per maždaug 0,5 km pločio Kuršių marių sąsiaurį, laukinėje gamtoje tarp Kuršių nerijos miško ir Baltijos jūros, šveicariškų vilų ir jugendo stiliaus stūkso Smiltynės Kurhauzas – pagrindinis vasarvietės simbolis, pastatas, kurio fasadas matomas net iš kito kranto.
Smiltynės Kurhauzo atsiradimo idėjai pagrindus padėjo naujas pirklių rankomis sukurtas Smiltynės parkas, susikūrusi kurorto infrastruktūra su pliažų nameliais, pasivaikščiojimo takais ir restoranais.
Smiltynės Kurhauzas (1900–1944 m.) – prabangus viešbutis
Smiltynės Kurhauzas buvo moderniausias to meto viešbutis pajūryje su 50 kambarių. Svečiai kambariuose galėjo mėgautis vandentiekiu, šiltomis voniomis ir elektriniu apšvietimu. Nuo 1909 m. Kurhauze veikė telefonas – tikras modernybės ženklas.
Kurhauzas buvo vienas moderniausių to meto statinių – prabangus viešbutis su apartamentais, žaliuojančioje pajūrio oazėje su puikiomis vilomis, pasivaikščiojimo takais ir puikiais pliažais.
Poilsiautojai į Kurhauzą, nuostabų pajūrio kampelį, traukė dėl pasivaikščiojimų jaunu Kuršių nerijos mišku, kuriame buvo pasivaikščiojimo takų tinklas su sustojimo ir pasisėdėjimo vietomis, apžvalgos aikštelėmis ir tokiomis lankytinomis vietomis kaip Karaliaus Wilhelmo ąžuolas ir Huberto aikštė. Į Kurhauzą atvykę poilsiautojai galėjo mėgautis tuščiais pajūrio pliažais, keliauti degintis ir maudytis, rinkti gintarą, o vakarus leisti muzikos paviljone, apsuptame gražios vešinčios lapijos ir spygliuočių miško.
Išieškota prabanga jautėsi ne tik Kurhauzo restorane, kuriame galėjai pasivaišinti prabangiausiais vynais, bet ir iš tolo marių vandenyje atsispindinčiame Kurhauzo atspindyje. Atplaukiantys poilsiautojai galėjo žavėtis išskirtinomis lenktomis šveicariško stiliaus tašytomis fachverko detalėmis trečiajame, mansardiniame aukšte, kurios suteikė Kurhauzui lengvumo ir grakštumo, bei jungė su kopos augmenija. Smiltynės Kurhauzas to meto amžininkams darė didelį įspūdį – vakarais apšviestas ir tamsumoje išsiskiriantis prabangus viešbutis su itin prabangiais apartamentais, pušyno apsuptas, į marias atsigręžęs maloniai sutikdavo atplaukiančius poilsiautojus. XX a. 3 dešimtmetyje elektriniais šviestuvais papuošti laiptai vedantys į terasą, terasos pakraštys – Kurhauzo aplinka kūrė neišdildomą romantiką.
Kilnus jaukumas ir nepakartojamas komfortas. „Ką padarė gamta ir žmogaus rankos vienas kitam padėdami senojo jūrų miesto bei svečių gerovei.“ – taip poilsiautojai atsiliepdavo apie Smiltynės Kurhauzą. Čia klaipėdiečiai ypač mėgo vaišinti svečius, gurkšnoti kavą bei mėgautis saldumynais. Senose fotografijose užfiksuotos Kurhauze vykusių koncertų ir švenčių metu iškabintas daugybę lauko kavines ir restoranus puošusių vėliavėlių, augalų ir spalvotų lempučių girliandų.
Čia rinkosi poilsiautojai, kuriems patiko mėgautis laukiniais privačiais pležais prie Baltijos jūros, lengvosios ir kamerinės muzikos koncertais ir aktyviai leisti laiką teniso kortuose. Nuo 1913 metų Kurhauze buvo įrengti teniso kortai, kuriose galėjai numalšinti teniso žaidimo troškulį. Žiemą Kurhauze visi norintys galėjo išsinuomoti slides ar pačiūžas. 1935 metais įrengtas naujas jachtklubas, kuriuo naudotis galėjo ir Kurhauzo gyventojai.
Išskirtiniu skoningumo išlaikymu garsėjančiame Kurhauze veikė sodo restoranas ir sodo kavinė, kuriuose galėjai paskanauti įvairiausių patiekalų ir vynų, išpuoselėto ir išieškoto vietinio bei užsienietiško alaus. Kurhauzo restoranas stebino svečius ne tik įstabiai skaniais patiekalais, bet ir tuo, kad sėdint prie vasaros kavinės staliukų lauke buvo galima grožėtis restorano pastatu, kuris buvo sumaniai išpuoštas medžio pjaustiniais ir lauko tapyba. Staliukai su skėčiais buvo pastatomi terasoje prieš pastato rytų fasadą, be to, tarp medinio priestato ir šiaurinės terasos dalies bei žemiau terasos. Iš Kurhauzo terasos buvo galima gėrėtis atsiveriančiu vaizdu į uostą, kai jame varžosi irkluotojai, garlaiviai, burlaiviai bei už jų besidriekiančia miela miesto panorama.
Smiltynės Kurhauzas 1909 m. galėjo garantuoti prabangiausių gėrimų, produktų, spaudos, patalynės tiekimą bei profesionalias virėjų paslaugas.
Po Pirmojo pasaulinio karo, prancūzų valdymo metu, nuo 1920 m. iki 1923 m. veikė lošimo namai – kazino, įrengta koncertų aikštelė su gražia promenada į pajūrį. Daug elegantiškų žmonių bei muzika – orkestras atviroje estradoje prie jūros skambėdavo kiek keistokai, bet tuo pačiu labai užburiančiai ir netikėtai. Kurhauze buvo įrengta speciali patalpa su rulete ir atidarytas žaidimų bankas. Buvo toks didelis antplūdis poilsiautojų, kad buvo pradėta svarstyti apie galimybę užtikrinti susisiekimą su Kurhauzu ir naktį.
Labiausiai Kurhauzas suklestėjo Lietuvai prisijungus Klaipėdos kraštą: jis tapo vasaros kultūrinių renginių flagmanu, garsėjo virtuve, sodo restoranu, lauko kavine.
Kurhauzas buvo pirmosios Jūrų šventės vandens programos centras – „Regata prieš pat Smiltynę! Ponai baltomis kelnėmis, „mėlynais“ švarkais ir buriuotojų kepurėmis! Klasė pasakyčiau!“
Iki Antrojo pasaulinio karo Kurhauzas buvo žymus kultūros centras Smiltynėje. Jame rengti muzikos vakarai, žymių to meto atlikėjų rečitaliai.
Kurhauzo sąvoka apėmė ne tik pajūrio viešbučio, bet ir teikiamų gydomųjų, žmogaus organizmą atstatančių paslaugų sferą. Čia poilsiautojams būdavo ruošiamos šiltos gydomosios vonios. Šalia Kurhauzo taip pat buvo ir svečių namai.
Kurhauzas garsėjo ir tuo, kad buvo vos kelios minutės nuo Klaipėdos miesto, tačiau poilsiautojai galėdavo pėsčiomis pasiekti pajūrį vos per 10 minučių eidami puikiomis promenadomis ir švariais išpuoselėtais takais, arba apaugusiu nerijos mišku. Galite pajausti iš atsiminimų apie Kurhauzą, kokia palaima poilsiautojams būdavo atvykti čia – „keliui besitęsiant miškas tankėjo ir daugėjo pušų aromato. Sveikiname, didžiausia, labai smėlėta kalva su reginiu, kai mes atrandame viršūnę bei stebime Baltijos jūrą. Kur ne kur smėlio žolės padengta kopų panorama ir žaižaruojanti jūra, atodūsiuose kalba nuostaba. Žmonės čia maudosi ir renka gintarą.“
1912 m. buvo įrengta nauja prieplauka prie Kurhauzo. Įsivaizduokite, kaip nuostabų Kurhauzo siluetą turėdavo papuošti šalia prisišvartavusi jachta. Tarpukariu Kurhauzas būdavo pristatomas kaip Lietuvą reprezentuojantis pajūrio viešbutis.
Kurhauzas po antrojo pasaulinio karo
Nuo 1945 m. iki 1950 m. kėlimąsi per marias apribojo pasienio režimas. II pasaulinis karas nušlavė Smiltynės prabangą. Tačiau Kurhauzo pastatas nebuvo subombarduotas ir išliko sveikas, neskaitant kelių išdaužytų langų, aplaužyto balkono ir sudaužytų laiptų šviestuvų stiklų. Vėliau pastatas buvo aptvarkytas ir perleistas gyventi šeimoms – daugiausia tai buvo jūreiviai ir uostininkai.
Nuo 1971 m. buvo įpareigota suprojektuoti ir suremontuoti Kurhauzą. 1980 m. buvo baigta Kurhauzo rekonstrukcija, pritaikant pastatą ir jį supančią aplinką „Smiltynės“ viešbučiui ir restoranui.
1993 m. Klaipėdos miesto valdybai Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras pranešė, kad Kurhauzą numatoma įrašyti į naujai išaiškintų istorijos ir architektūros paminklų sąrašą.
Kurhauzas iki šios dienos yra įtrauktas į paveldosauginių pastatų sąrašą ir turi didelę istorinę vertę.
info@smiltyneskurhauzas.lt
