Skirpsto kopa

Ant Skirpsto kopos pastatytame ąžuoliniame paminkle išrėžtos eilutės: „Šišiom keleivi žiūrėkis naikinimo ranką! Keleri metai pirm to čia sodnai žydėjo. Gričiose dori kaimiečiai ramiausiai gyeno kaime, kurs nuo miško lig jūros kranto sau tęsės. O dabar ką matai!“ Tai ištrauka iš Liudviko Rėzos eilėraščio „Nuskendęs kaimas“. Žymus tautosakininkas, pirmasis Kristijono Donelaičio metų leidėjas Liudvikas Rėza eilėraštį skyrė savo gimtinei. L. Rėza gimė visai greta Skirpsto kopos užpustytame Karvaičių kaime. Jame trobos buvo išdėstytos gana toli viena nuo kitos. Šeštadieniais kaime gyvenę žvejai mėgdavo rinktis L. Rėzos namų svetainėje. Čia susėdę, alaus išgėrę, aptardavo žvejybos laimikius ir sukdavo galvas, kaip saugotis slenkančio smėlio. Tačiau žvejų galvos prieš gamtą buvo bejėgės. Gyventojams vis teko ieškoti naujų namų. Negailestingas vėjas Karvaičių gyvenvietę XVIII a. pabaigoje užpustė storu smėlio sluoksniu. Liudvikui Rėzai ir smėlio palaidotam kaimui atminti ant Skripsto kopos buvo pastatyta ąžuolinė skulptūra

Šalia užpustyto kaimo esanti smėlio kopa į viršų kyla apie 53 metrus. Dabar jos smėlis aplinkiniams Pervalkos gyventojams pavojaus nekelia. Beveik 60 hektarų užimančią kopą iš visų pusių supa miškas, neleidžiantis smėliui slinkti. Užkopus į viršų nuo kopos atsiveria Kuršių marių ir Baltijos jūros vaizdas.