Šeškinės ozas

Retų gamtos vertybių galima aptikti ir didmiesčių centruose. Besitraukiantys ledynai ryškų pėdsaką paliko Vilniaus Šeškinės mikrorajone. Čia esantis ilgas ir siauras, daugiau kaip kilometrą besidriekiantis, kalvagūbris vadinamas ozu. Jis Šeškinėje susiformavo prieš 16 ar 18 tūkstančių metų tirpstant ledynams. Šylant orui, šioje vietoje ledyne buvo atsivėręs didžiulis plyšys. Per jį tekėdamas tirpstančių ledynų vanduo vis nešdavo smulkesnes ar stambesnes sąnašas. Į plyšį plaukė žvirgždas, smėlis, uolienos. Ledynui visiškai ištirpus, sukauptos sąnašos nuslūgo, taip žemės paviršiuje susiformavo vingiuotas kalvagūbris – ozas.

Tokių geologinių darinių, kaip Vilniaus centre esantis ozas Lietuvoje net devyni. Pasaulyje jie – retenybė. Daugiausia ilgų ir siaurių ozų aptinkama Švedijoje, Suomijoje ir Rusijos šiaurėje.

Kol gamtininkai nebuvo nustatę, kad ledynmečiu susidaręs kalvagūbris – gamtos paminklas. Čia buvo stipriai pasidarbuota statybininkams ir vietiniams gyventojams kasant žvyrą ir smėlį. Pokario metu šioje vietoje net buvo naikinami mieste rasti sprogmenys.

Iš viso Šeškinės ozo plotas siekia 30 hektarų. Kalvagūbrio aukštis svyruoja nuo trijų iki 18 metrų. Nuo didesnių kalvų galima apžvelgti žavingas Vilniaus apylinkes.

Kalvagūbris prasideda šiauriniame Ozo–Gelvonų gatvių sankryžos kampe, vingiuoja kiek daugiau nei kilometrą ir baigiasi nedideliu ežerėliu. Jau keletą metų Ozo teritorijoje atidarytas Ozo parkas.