Šatrijos Raganos memorialinis muziejus
Kita vitrina skirta studijų Šveicarijoje ir pedagoginės praktikos Marijampolės mergaičių progimnazijoje dokumentinei medžiagai. Šiuo laikotarpiu M. Pečkauskaitė išgarsėja kaip rašytoja, krikščioniškosios pedagogikos skleidėja ir puoselėtoja, ne tik straipsniais, bet ir tiesioginiu darbu įrodanti auklėjimo svarbą mokymo procese.
Antrame kambaryje – daiktai, liesti ir naudoti Marijos Pečkauskaitės, paskutinius penkiolika gyvenimo metų praleidusios Židikuose. Baldai ir instrumentas, puošęs klebonijos interjerą, rašomasis stalas, prie kurio sukurta garsioji apysaka „Sename dvare“, išverstos pedagogikos knygos.
Židikuose garsėjusi ne tiek savo kūriniais, kiek begalinio gerumo širdimi ir altruizmu, rašytoja kiekvieną žmogų stengdavosi pavaišinti bent arbatos puodeliu. Bufete išdėlioti stalo įrankiai, indai tarsi dar tebedvelkia tuo šiltumu ir nuoširdumu. Šalia – vitrina su rašytojos asmeniniais daiktais, jos surinktomis gamtos keistenybėmis, gautais suvenyrais. Visą gyvenimą akcentuotas Marijos Pečkauskaitės gilus tikėjimas Dievu kukliai parodomas keliomis maldaknygėmis, rožančiais, giesmynėliais, prie kojų – suolelis atsiklaupti.
Stenduose ant sienų trumpai paminimi tie, kurie buvo šalia rašytojos. Artimiausi – sesuo Sofija Pečkauskaitė ir kunigas Kazimieras Bukontas; kolegė mokytoja – Janina Kairiukštytė – Tumėnienė; draugai – Pijus Bielskus ir seserys Martišauskaitės; buvę mokiniai – Gabrielė Sakelytė – Vaitkevičienė, Antanas Kazakauskas, Kazimiera Rubinaitė. Rašytojos pradėtus kultūros puoselėjimo darbus tęsė Klemensas Arlauskas ir Petras Spurgana. Jos širdies gailestingumo išgydytųjų vardu kalba Petronelė Andriekutė. Supažindinama su rašytojos įvairiapuse veikla Židikuose paskutiniaisiais gyvenimo metais.
Ekspoziciją užbaigia rašytojos asmeniniai baldai: komoda, rankdarbių stalelis, kėdė. Knygų spintoje rodomos rašytojos leidybinio kelio, kuris prasidėjo Užvenčio dvaro alėjose ir atvedė į mažą kambarėlį Židikų klebonijoje, liudininkės – knygos, spausdinamos iki šių dienų.
