Sakintos pušys

Pirmą kartą pušų sakinimą Lietuvoje organizavo vokiečių valdžia Pirmojo pasaulinio karo metais. Nepriklausomoje Lietuvoje pušynai pradėti sakinti 1933 m. Sovietmečiu, 1949 m. įsteigus Kauno ir Vilniaus specializuotus miško chemijos ūkius, pušynai sakinti ypač sparčiai. Šie ūkiai buvo įpareigoti sakinti visus kirsti numatytus pušynus. Daugiausia sakų buvo surinkta 1965 m. – 1830 tonų.

Kaip pušys būdavo sakinamos? Pirmiausia būsimos žaizdos vietoje buvo skutama žievė. Specialiu įrankiu buvo padaromi V raidės formos rėžiai, o apačioje pritvirtinamas kūgio formos sakų rinktuvėlis. Sakai intensyviausiai teka pirmomis valandomis, o po 20-30 valandų jie vos teka arba visai nustoja tekėti. Siekiant prailginti sakų tekėjimo laiką, rėžiams suvilgyti bandytos įvairios cheminės medžiagos (sieros rūgštis, chlorkalkės, pašarinės mielės). Sakinimui buvo parenkamos sveikos, ne plonesnės kaip 30 cm pušys. Per metus iš vienos sakinamos pušies buvo gaunama 1 – 1,5 kg sakų. Sakinimo sezonas prasidėdavo gegužės viduryje, o baigdavosi spalio viduryje. Rėžėjas per sezoną turėdavo patikrinti iki 6000 pušų žaizdų (apie 20–25 ha miško).

Miške prie Vilsos krioklių esančios žaizdotos pušys – taip pat pušynų sakinimo pasekmė. Čia esančios pušys sakintos 1970–1979 m. Sakintų pušynų plotai nebuvo iškirsti, nes 1974 m pateko į kuriamą Dūkštų landšaftinio draustinio teritoriją (draustinį išplėtus, 1992 m. įsteigtas Neries regioninis parkas).

Neries regioninio parko siūlomos ekskursijos ir maršrutai pėsčiomis čia.

El. paštas: dzukija.suvalkija@saugoma.lt

Šaltinis: ©NERIESPARKAS.LT