Ropkojų bažnyčia
Ropkojų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, trijų navų su priebažnyčiu, kuris sudaro organišką kompoziciją su čia esančia varpine. Pamatas sumūrytas iš skaldytų lauko akmenų, sienos rąstinės, stogas – medinės gegninės konstrukcijos. Stogas trišlaitis, skardinis, varpinės – kupolinis. Šiaurės rytų pusėje, į kurią orientuota bažnyčia, ant stogo yra bokštelis su lenktu piramidiniu stogeliu. Fasadų architektūrinis sprendimas tradicinis liaudiškas, būdingas medinėms Žemaitijos bažnyčioms.
Pastatą visu perimetru juosia medinis profiliuotas karnizas. Fasadai apkalti vertikaliomis medinėmis lentomis su lystelėmis. Visos durų ir langų angos stačiakampės, varpinės viršutinės angos uždengtos horizontaliai sukaltomis lentutėmis. Bažnyčia rekonstruota ir remontuota kelis kartus: 1899, 1912, 1973 m.
Liaudies meistrų gamintos medinės pagrindinės ir šoninės durys apkaltos eglute, apkaustytos. Bažnyčios viduje – cilindrinių lentinių skliautų lubos, dekoruotos kolonos, mediniai sukti laiptai, vedantys į vargonų chorą su medine baliustrada. Varpinės bokštą ir ant kraigo iškilusį nedidelį bokštelį puošia kalvių nukaldinti metaliniai kryžiai-saulutės.
Bažnyčioje – trys altoriai. Didysis šv. Jono Krikštytojo altorius su tabernakuliu, „Jėzaus krikšto“ paveikslu ir Šv. Petro bei Šv. Povilo skulptūromis. Kairiajame šoniniame Švč. Mergelės Marijos altoriuje „Rožinio Švč. Mergelės Marijos“ paveikslas ir Šv. Teresės skulptūra. Dešinysis dvitarpsnis Šv. Antano altorius su Šv. Antano Atsiskyrėlio paveikslu ir Šv. Antano Paduviečio skulptūra. Išlikusi sakykla, dvi klausyklos ir dvi vandeninės su įrašytomis jų sukūrimo datomis: 1883 ir 1893 m.
Ropkojų bažnyčios istorija ne mažiau svarbi už jos architektūrinę vertę. 1867 m. vysk. Motiejui Valančiui subūrus lietuviškos literatūros Tilžėje leidimo ir jos gabenimo į Lietuvą slaptą organizaciją, tuometiniame pasienyje buvusi Ropkojų bažnyčia, tapo draudžiamos lietuviškos spaudos gabenimo punktu. Patikimiausiais ir pagrindiniais vyskupo pagalbininkais šiame darbe tapo Tilžės katalikų parapijos klebonas Jonas Zabermanas (1815-1900) ir buvęs Seinų vyskupijos kunigas Antanas Brundza, kuris po nepavykusio 1863–1864 m. sukilimo nuo carinės valdžios persekiojimo pasitraukė į Prūsiją ir tapo Ropkojų filijos katalikų kunigu. Prūsijos pareigūnams 1870 m. išdavus Ropkojų kunigą ir kelis jo pagalbininkus Rusijos valdžiai, kunigas Antanas Brundza buvo ištremtas į Archangelsko guberniją. Carinės Rusijos kariuomenės Ropkojai buvo užimti 1914 m.
ŠALTINIS: © SAKRALILIETUVA.LT
