Plynosios aukštapelkė

Plynosios pakraščiuose tarpsta kimininių raistų bendrijos. Medžių aukšte vyrauja paprastoji pušis. Žolynas gerai išsivystęs, vyrauja paprastoji nendrė, kupstinis švylys, viksvos, paprastoji melvenė, pelkinis gailis, tekšė ir kt. Labiau išgaubtoje pelkės dalyje, arčiau pelkės centro, auga žemaūgės pušaitės ir karpotasis beržas. Žolinėje paklotėje dominuoja paprastoji spanguolė, magelaniniai kiminai, kupstinis švylys, juodoji varnauogė, viržis, apskritalapė saulašarė, vaivorai bei Raudonosios knygos rūšis – kupstinė kūlingė.

Pelkės centre yra duburingieji kompleksai, sudaryti iš skirtingų bendrijų: pakilių vietų (kemsų) ir įdubusių plotelių (duburių). Duburiai dažniausiai yra pailgos formos, 2-10 m ilgio ir 3 m pločio. Aukščių skirtumas tarp kemsų ir duburių 0,3-0,6 m. Duburiuose, kurių paviršiuje žliugsi vanduo, auga hidrofiliniai augalai, o kemsams būdingi sausesnių vietų augalai. Vietomis, besivystant duburingiems kompleksams, duburių užimamas plotas didėja. Juose nuolat telkšo vanduo. Susijungus keletui duburių, susidaro iki 100 m ilgio ir 5 m pločio ežerokšniai. Tai rodo, kad Plynosios aukštapelkėje formuojasi ežerokšniniai kompleksai

Pelkėje aptikta dirvinių sėjikų perimvietė, stebėtos pievinės lingės, peri tetervinai. Plynojoje yra nemažai plėšriajai medšarkei tinkamų biotopų.

Draustinio, Plynosios pelkėje, paskirtis yra išsaugoti aukštapelkės kompleksą su plynėmis, ežerokšniais ir apypelkio miškais, saugomų augalų kupstinių kūlingių augavietes, paukščių dirvinių sėjikų gervių perimvietes ir erelių rėksnių, vapsvaėdžių, baltnugarių genių gyvenamus biotopus apypelkio miškuose. 2003 m. aukštapelkėje įrengtas Plynosios pažintinis takas.

ŠALTINIS: ©LT.WIKIPEDIA.ORG