Platelių dvaro sodyba

Platelių dvaro istorija dabartinėje vietoje mena XVII a. Ilgą laiką dvaras priklausė prancūzų grafų Šuazel-Gufjė giminei. XIX a. jame gyveno ir kūrė Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel Gufjė – pirmoji rašytoja, istorinėje Lietuvoje rašiusi prancūzų kalba. Per karą mediniai rūmai sudegė, tačiau išliko parkas ir keletas ūkinių pastatų. Naujam gyvenimui dvarą prikėlė Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.

Verta aplankyti, nes:

• dvaro svirne pristatomose ekspozicijose saugomi du senieji Platelių luotai – iš vientiso medžio kamieno išskobti laivai;
• buvusio dvaro rūsyje įkurtame Platelių tradicinių amatų centre mokoma lieti žvakes, megzti riešines, žemaitiškas pirštines ar kojines, drožti medines Užgavėnių kaukes. Lankytojams organizuojamos apeigų pažinimo programos, kulinarinio paveldo degustavimas;
• dvaro parke auga paminkliniai medžiai – storiausias Lietuvoje uosis, vadinamas Raganos uosiu (7,2 m apimties), Platelių liepa (5,4 m apimties), buvusiame dvaro sode – Platelių vinkšna (4,8 m apimties);
• už 2 km pasieksite Platelių ežerą – didžiausią ir giliausią Žemaitijoje. Nuo jo apžvalgos aikštelės atsiveria panorama su daugybe salų ir miškais. Aplink ežerą driekiasi 24 km dviračių takas, važiuodami juo aplankysite Šaltojo karo muziejų. Nuo dvaro iki muziejaus – apie 10 km.

ŠALTINIS: ©LITHUANIA.TRAVEL

Nuotraukų autorius: S. Kazlauskas