Pasak legendų, Pivašiūnų piliakalnis priklausė Pilėnų kunigaikščio Margirio sūnui. Pasakojama, kad ant šio piliakalnio senovėje buvusi šventykla. Dar sakoma, kad jis nebuvęs toks aukštas (piliakalnio šlaitai iki 20 m aukščio).
Pasak legendų, Pivašiūnų piliakalnis priklausė Pilėnų kunigaikščio Margirio sūnui. Pasakojama, kad ant šio piliakalnio senovėje buvusi šventykla. Dar sakoma, kad jis nebuvęs toks aukštas (piliakalnio šlaitai iki 20 m aukščio). Kai žmonės eidavo melstis, kartu nešdavo ir kepurę žemių. Melsdamiesi bei kepurėmis nešdami žemes pamažu ir supylė piliakalnį. Datuojamas I tūkst. Piliakalnio aikštelės kultūriniame sluoksnyje rasta lipdytos keramikos. Geriausiai piliakalnio forma išryškėja juo grožintis nuo bažnyčios šventoriaus.
Piliakalnis įtrauktas į Nekilnojamųjų Kultūros vertybių registrą.
