Parnidžio kopa

Užkopę ant Nidos gyvenvietės pietinėje pusėje stūksančios Parnidžio kopos, pateksite į baltųjų kopų buveinę. Tai vienintelė vieta Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur iki šiol išlikusi pustomų kopų grandinė. Žvelgiant nuo Parnidžio kopos į pietus, atsiveria Grobšto gamtos rezervato pustomų kopų vaizdas, o, esant geram matomumui, matyti ir Rusijos Federacijos dalyje plytintys smėlynai. Mokslininkai nustatė, kad dėl vyraujančio vakarų vėjo šios kopos per metus pajuda nuo 0,5 iki 10 m rytų kryptimi.

Smėlis – lengva ir biri uoliena, pučiant vėjui, ji nukeliauja didelius atstumus. Kopos juda pernešant smėlio smilteles iš priešvėjinio šlaito į užvėjinį. Vėjo ridenamos smiltys nerijoje keliauja ruzgomis – smėlio vagelėmis, kol užkliūva už augalo. Žmonių pėdų nepaliestose lomose kopų paviršius primena jūros dugną.

Šios pustomos kopos dar vadinamos baltosiomis. Šviesų atspalvį nerijos smėlynams suteikia kvarcas, kurio čia yra nuo 85 iki 99 proc.

Pustomo smėlio plotuose galima pamatyti stambius varpinius augalus: pajūrinę smiltlendrę, smiltyninę rugiaveidę, smiltyninį lendrūną. Dėl tvirtų šakniastiebių jie prisitaikę augti lakioje pajūrio žemėje, sykiu sulaiko vėjo pustomą smėlį ir lapais išsklaido vėjo šuorus. Šių tvirtų varpinių augalų sukuriamoje užuovėjoje gali vešėti ir gležnesni augalai – skėtinė vanagė, baltijinis pūtelis, baltijinė linažolė, pajūrinis pelėžirnis.

Saugant itin jautrią ir pažeidžiamą baltųjų kopų buveinę, poilsiautojų srautai yra reguliuojami, atskiriamos tam tikros zonos, kuriose lankytis griežtai draudžiama. Primename, kad negalima kopti ir leistis Parnidžio kopos rytiniais šlaitais.

Šaltinis: ©visitneringa.com