Naujosios Žagarės Šv. Petro ir Povilo bažnyčia

Istoriškai Žagarė susiformavo kaip Senosios (bajoriškos) ir Naujosios (karališkos) junginys, perskirtas Švėtės upės. Abi Žagarės dalys nuo seno turėjo savo šventoves. Naujosios Žagarės Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios statinių kompleksas yra regioninė XVII a.–XX a. I p. archeologijos, architektūros, dailės kultūros vertybė (kodas 43298).

Valstybės saugomą kompleksą sudaro: Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia, koplyčia, koplytstulpis ir šventoriaus tvora su Kristaus kelio stočių koplytėlėmis. Pirmą kartą Naujosios Žagarės bažnyčia (medinė, dabartinės pirmtakė) paminėta 1592–1597 m. Dabartinė, mūrinė šventovė pastatyta 1643–1655 m. ir vertinga nuo pastatymo iki šių dienų išlikusia architektūrine struktūra.

Lauko akmenų ir plytų mūro, baltai tinkuota, dengta dvišlaičiu skardos stogu bažnyčia – renesanso ir baroko stiliaus bruožų turintis rūstokų monumentalių formų statinys su kontraforsais. Bažnyčios interjerą puošia penki mediniai altoriai, iš kurių didysis laikomas vienu meniškiausių klasicizmo stiliaus altorių Lietuvoje. Šventovėje yra vertingų XVII–XVIII a. sakralinių paveikslų. Langus puošiantys reto meniškumo secesijos stiliaus 1910 m. Varšuvoje meistro Jano Gumowskio sukurti langų vitražai, sienas – Kryžiaus kelio stočių paveikslų ciklas, vieną iš altorių – paauksuota medinė Nukryžiuotojo skulptūra – įteisinti kaip vietinės reikšmės dailės paminklai.

Naujosios Žagarės Šv. Petro ir Povilo bažnyčia

ŠALTINIS: VISITJONISKIS.LT

Įvertinkite ir palikite atsiliepimą Atšaukti atsakymą

Pasidalinkite QR kodu