Naglių ragas

Netoli Juodkrantės į Kuršių marias nutįsęs Naglių ragas ėmė formuotis smėlynuose iškirtus mišką. Atsilaisvinus keliui, kopos ėmė slinkti marių link. XIX amžiuje Naglių ragas kasmet pailgėdavo net po 13 metrų. Vėliau smėlis užpylė abipus pusiasalio esančias įlankas. Ragas sumažėjo, kranto linija išsitiesino.

Naglių ragas pavadintas pagal šiose vietose buvusio kaimo pavadinimą. Jį daugiau kaip prieš šimtą metų visiškai užpustė smėlis. Su slenkančiu kopų smėliu kovojo net septynios Naglių kaimo gyventojų kartos. Smėliui pavojingai priartėjus prie gyvenamųjų namų, užpusčius daržus, šulinius gyventojams tekdavo kraustytis. Pasitraukus keletą kilometrų į pietus naujoje vietoje kurti gerbūvį. Tačiau neilgam. Per 180 metų kaimas kėlėsi keturis kartus. Kraustynės sustojo, tik paklausius užsienio specialistų patarimų ir pradėjus želdinti smėlynus, pinti žabų tvoras.

Dabar Naglių ragas itin saugoma vieta. Jame draudžiama bet kokia ūkinė žmogaus veikla. Vienintelė galimybė apžiūrėti Kuršių nerijos gamtos grožius – Naglių rezervato pažintinis takas. Juo žengiant atsiveria į marias išlindusių ragų vaizdas, matosi išpustytų pilkųjų kopų gūbrys, kauburiuotos pajūrio palvės, sutinkamos į raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų radavietės.