Kuršių nerijoje stūkso Meškos galvos kopa, kurios aukštis siekia daugiau nei 35 m. Nuo jos atsiveria įspūdingas vaizdas į Baltijos jūrą ir Kuršių marias, tad romantiškai nusiteikę keliautojai šioje vietoje dažnai sutinka ar palydi saulę.
Meškos galvos kopos pavadinimas šaltiniuose pirmą kartą paminėtas dar XIX a. pabaigoje. Vietiniai kalvai tokį vardą suteikė dėl į meškos galvą panašaus jos silueto.
Pasiekę vienoje aukščiausių vietovės viršūnių įrengtą Meškos galvos kopos apžvalgos aikštelę, lankytojai gali grožėtis įspūdinga Kuršių nerijos panorama. Greta kopos plyti Meškaduobė. Čia 1892 m. buvo pastatyti laikini barakai miško sodintojams, kurie kopų apželdinimo darbus baigė 1895-aisiais. Vėliau Meškaduobėje veikė miško priežiūros tarnyba, pasienio užkarda ir gyveno darbininkai.
Kopos viršuje esančioje regykloje, kurią patogu pasiekti ir automobiliu, pasitinka vandenų peizažas ir po 2006 m. kilusio gaisro atsigaunančio miško vaizdas. Nuo Meškos galvos kopos galima pamatyti žaliuojančias savanorių atsodintas paprastąsias pušeles, atsiveria ir Klaipėdos miesto panorama, o informaciniai stendai plačiau supažindina su Kuršių nerijos nacionalinio parko vertybėmis. Sakoma, kad noras žiūrėti į tolius išliko dar nuo pirmykščių žmonių laikų – žvelgdami į neaprėpiamas platybes ir nepamatę jokių pavojų, jie galėdavo ramiai užmigti.
Šaltinis: ©visitneringa.com
