Marių mergelio atodanga

Kai oras per vėsus maudynėms ar saulės vonioms, vaikštant Kuršių marių pakrante, ties Panirdžio įlanka puiki proga patyrinėti bangų išmestus pakrantės akmenis. Gintaro čia gal ir nepavyks pastebėti. Bet akis tikrai turėtų užkliūti už melsvų ar žalsvų akmenukų. Tai marių gelmėse glūdinti, mergeliu vadinama uoliena.

Apvaliais mergelio gabaliukais netoli Didžiosios kopos nuklota visa marių pakrantė. Kopoms statmenai nusileidžiant į marias atsiveria ir trijų metrų aukščio mergelio atodanga. Šis pilkšvas sluoksniuotas kalnelis susidarė kopoms slenkant į marias. Judantis smėlis priartėjęs prie marių kranto linijos į paviršių išspaudė marių dumblo sluoksnį.

Vandeniui nepralaidi, vidutinio kietumo uoliena, mergelis, dažniausiai naudojama statybinėms reikmėms. Iš jos gaminamos įvairiausios rišamosios medžiagos: cementas, kalkės. Tačiau išmanūs miškininkai ne kartą mergelį naudojo apželdindami smėlynus. Su smėliu su maišyto marių mergelio buvo beriama medelių sodinimo vietose. Ši uoliena sutvirtindavo smėlynus ir padėdavo prigyti čia sodinamoms kalnapušėms.