Mančiagirės skardžiai

Šalia Mančiagirės kaimo tekanti Ūlos upė srauniu vandeniu pasidarbavo kaip reikiant. Čia vienas po kito atsiveriantys skardžiai, kurių apačioje vingiuoja siaura upė primena kanjoną.

Ledynmečių suformuoti Mančiagirės skardžiai virš vandens iškilę 28 metrus. Įsibėgėjanti srovė vaizdą Ūlos kraštovaizdžio draustinyje vis keičia. Šlaitai vis labiau ardomi, tai vienur, tai kitur gruntą praplovus upės vandeniui atsiveria nauji skardžiai ir atodangos. Nuo jų, netekęs pagrindo, žemyn virsta miškas. Į upę suvirtę medžiai užtveria kelią srauniai tėkmei taip suformuodami lyg kaskadas. Plaukiant baidare ne vienas priversta sušlapti kojas. Baidarę per skersai suvirtusius kamienus dažnai tenka perkelti rankomis.

Nenorintiems bristi į vandenį ar darbuotis baidarės irklais, visa Mančiagirės skardžių grožybė atsiveria nuo jų viršuje įrengtos apžvalgos aikštelės. Vaizdinys aprėpia ir nemažiau stebinančią Ūlos akį. Tai mažas, tarsi geizeris kunkuliuojanti ežerėlis. Dėl savo nedidelio dydžio anot padavimų ir pavadintas akimi. Į viršų vandens keliamas, kunkuliuojantis smėlis sukuria įsivaizduojamą dugną. Tačiau akimis pasikliauti nederėtų, tikras ežerėlio dugnas daugiau kaip metru giliau.