Lipliūnų dvaras
1894 m. Lipliūnų dvaras atiteko vienai iš dukrų – Marijai Žebrauskaitei Zberškauskienei, kurios vyras Levas Zberškauskas dirbo Taline taikos teisėju. Šeima gveno Taline, vienintelė dukra ir Lipliūnų dvaro paveldėtoja Alina Marija Zberškauskaitė baigė farmacijos studijas Estijoje ir grįžusi į Lietuvą dirbo provizore Kėdainiuose. Alina Zberškauskaitė 1921 metais ištekejo už Lietuvos karininko Česlovo Christausko. Alinos ir Česlovo Christauskų šeima su vieninteliu sūnumi Steponu (g. 1924 metais) gyveno Lipliūnų dvare iki ištrėmimo bei turto konfiskavimo 1941 metais birželio 14 dienos. Česlovas Christauskas buvo Lietuvos kariuomenės kapitonas, apie jį aprašyta enciklopediniame leidinyje „Lietuvos kariuomenės karininkai 2018 – 1953”. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę palikuonys atgavo nepilną dvarą, kurio dalį 2019 metais pardavė dabartinei savininkei.
Nuo XIX a. II–os pusės Lipliūnus valdė arendatorius (nuomininkas). 1892 m. Lipliūnų dvarvietėje stovėjo 10 pastatų, dvaro rūmas buvo mūrinis, dengtas gontais. Cariniu laikotarpiu Lipliūnų dvaras buvo vertinamas labai gerai – pastatai geri, derliai gausūs, patogi geografinė padėtis, vykdoma melioracija. 1925 m. Lipliūnų dvarvietėje fiksuojama 17 statinių. Sovietų okupacijos metu Lipliūnų dvaras buvo nacionalizuotas bei naudojamas įvairioms paskirtims: apgyvendinimui, 1957-58 metais jame buvo įkurtas Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos instituto eksperimentinis ūkio padalinys, nuo 1966 metų dvaro rūme veikė Lipliūnų mokykla, kurios pritaikymui buvo sunaikinta dvaro rūmo autentiška planinė struktūra, vidaus detalės.