Lietuvos Evangelikų Liuteronų bažnyčia

Pirmieji reformacijos žingsniai Vilniuje siekia XV-ojo amžiaus pirmą ketvirtį. 1420 m. husitas Jeronimas Prahiškis, būdamas Vilniuje, skelbė Jano Huso idėjas. Ketveriais metais vėliau Lietuvos kunigaikštis Zigmantas Koributas, o 1431 m. ir pats Vladislavas Jogaila buvo aiškiai palankūs husitams.

Šv. Onos bažnyčioje, buvusioje netoli karaliaus rūmų, nuo 1502 m. Lietuvos ir užsienio dvasininkams buvo leista pamokslauti vokiškai. Iš Vokietijos atvykę kunigai ir ponai apsigyvendavo Vilniaus rūmuose, atskirame mūriniame pastate, kuris vadinosi Vokiečių namas (Deutsches Haus). Šie žmonės, turėdami glaudžius ryšius su Zigmanto Pirmojo, o vėliau ir Zigmanto Augusto rūmais, galėjo plėtoti reformaciją.
Vieni pirmųjų liuteroniškosios reformacijos veikėjų – Abraomas Kulvietis (ir vėliau Stanislovas Rapolionis) su kitais iš Lietuvos išprašytais aktyvistais, darbuodamiesi Prūsijoje, padarė lemiamą įtaką tiek krikščioniškojo tikėjimo puoselėjimui, tiek visai lietuvių kultūrai.

Parapijos įsikūrimas

Vienas pirmųjų protestantiškąsias idėjas ėmė skelbti Zigmanto Augusto mokytojas pranciškonų vienuolis F. Lismaninis. Jis mokė Vilniaus pranciškonų vienuolyne. Simboliška, kad, priverstas pasitraukti iš vienuolyno, jis gyveno toje vietoje, kur dabar yra liuteronų bažnyčios pastatai, o gal net pati bažnyčia. F. Lismaninis studijavo teologiją užsienyje, 1555 m. pilnai priėmė Liuterio mokslą. Vėliau kaip Albrechto pasiuntinys atvyko į Vilnių pas Žygimantą Augustą.
Daug išsilavinusių ir aukštas pareigas užimančių vilniečių priėmė Liuterio mokymą. Būtent, aukštos pirmųjų liuteronų pareigos ir socialinė padėtis leido liuteronybei įsitvirtinti mieste. Vienas tokių – Ulrichas Hosse, miesto burmistras, garsus oratorius ir pinigų kalėjas, 1523 metais nupirko iš pranciškonų žemės sklypą, kuris vėliau atiteko evangelikams liuteronams. Dėl paramos protestantams jis buvo du kartus ekskomunikuotas Romos katalikų bažnyčios.

Kito Vilniaus burmistro A. Morštino namuose Vokiečių g. 1555 m. apsistojo iš Vokietijos atvykęs pamokslininkas Viklifas. Ten jis įrengė patalpas maldai ir įkūrė mokyklą. Pamaldos čia vyko iki pat bažnyčios pastatymo. 1583 m. pastatą įsigijo liuteronų parapija. Greičiausiai, tai tas pats pastatas, kuriame šiuo metu įsikūrusi bažnyčios raštinė. Tai yra pats seniausias pastatas, priklausantis bažnyčiai. Būtent jame ėmė kurtis labai sparčiai augusi parapija.
Protestantizmo plėtrai Vilniuje didelę įtaką turėjo keli įvykiai: 1543 m. leidimas Lietuvos studentams studijuoti užsienyje ir 1550 m. Zigmanto Augusto suteiktos vienodos privilegijos Vilniuje “kiekvienam krikščioniškam įstatymui ir žmonių tikėjimui”. 1563 m. ši privilegija buvo pasirašyta paties vyskupo Valerijono.
Dėl pačios bažnyčios kaip pastato įkūrimo egzistuoja keletas skirtingų versijų. Datos svyruoja nuo 1555 iki 1581 metų. Bet, matyt, bažnyčios susikūrimą lėmė aukščiau minėtojo Viklifo veikla. Todėl visiškai teisėtai galima teigti, kad bažnyčia įkurta 1555 m. Šiuo atveju bažnyčia suvokiama kaip bendruomenė, turinti tam skirtą pastatą savo apeigoms ir kitai veiklai. Evangeline prasme, Bažnyčia susikūrė žymiai anksčiau – kai krikščionių bendruomenei buvo paskelbta Evangelija ir administruojami Sakramentai, kaip tai nusako Augsburgo tikėjimo išpažinimas. Kur ir kada tai pirmą kartą įvyko Vilniuje, mes nesužinosime, tačiau aišku, kad tai turėjo atsitikti gal net keliomis dešimtimis metų anksčiau už 1555-uosius.

www.velb.lt

El. paštas: augustana@augustana.lt

ŠALTINIS: ©LIUTERONAI.LT

Įvertinkite ir palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Geras
    

Vokiečių gatvė 20
Vilnius 01130 Vilniaus apskr. LT
Gauti nuorodas