Lekėčių šaltinis

Kur veržiasi iš žemės gelmių krištoliniai šaltiniai, kur linksta išlakūs pušynai ir nusidriekia tamsiai žalių, skarotų eglių sienos yra Rūdšilis, tvirtai įsirėmęs į Nemuno šlaitą. Ši vieta – Zanavykų gamtos grožio viršūnė.

Lekėčių šaltinis

Kur veržiasi iš žemės gelmių krištoliniai šaltiniai, kur linksta išlakūs pušynai ir nusidriekia tamsiai žalių, skarotų eglių sienos yra Rūdšilis, tvirtai įsirėmęs į Nemuno šlaitą. Ši vieta – Zanavykų gamtos grožio viršūnė. Šie gamtos peizažai sukels jausmą, kad esate toli nuo šiuolaikinio pasaulio. Būtent čia jus pasitiks Lekėčių šaltinis, vietinių dar vadinamas Didžiuoju šaltiniu. Veržlumu ir energija užkrečiantis šaltinis yra ilgiausias ir vandeningiausias Rūdšilio girioje. Šaltinis turi 1,5 km ilgio kairįjį Liekės intaką, anksčiau buvusį gerokai vandeningesniu. Pastarasis pasižymi lengva, malonia šiluma, iš jo lipa garai net per didžiausius speigus. Šaltinis populiarus ne tik tarp vietos gyventojų – keliolika kilometrų pasiryžta įveikti ir gyventojai aplinkinių miestelių bei miestų, vandens atsargas papildyti.

Šaltinio istorija pasakoja, kad dar ir po Pirmojo pasaulinio karo čia suvažiuodavo aplinkinių kaimų žmonės žlugto velėti. Pamažu skalbyklos sunyko, tik šalia esančiuose skarotuose eglynėliuose per Antrąjį pasaulinį karą žmonės slėpė gyvulius. Prieškaryje, kol buvo žaliavos, Didžiojo šaltinio kairiajame šlaite buvo įsikūręs „smalinis“ – primityvus kelmų perdirbimo fabrikėlis. Gyventojai kalba, kad nuo seno krištolinis šaltinio vanduo jauniems skaistina veidą, o seniems „visus rūkus nuo akių nuima“. Nesunku suprasti, kodėl ir šiandien žmonės skuba aplankyti Didžiojo šaltinio versmių.

Šaltinis: © lietuvosgamta.lt

Įvertinkite ir palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *