Lašinių akmuo
Mišraus ir tankaus miško šlaite prie Laši̇nių, konglomerato atodangos sau vietą atradęs „Laši̇nių akmuo“ – valstybinis gamtos paveldo objektas.
Padavimuose ir legendose pasakojama, kad Dievas, sukūręs žemę, liepė velniams akmenis surinkti. Gali būti, kad būtent taip Rumšiškių apylinkėse atsirado ir Lašinių akmuo.
Labai seniai palei Strėvos upę velnias nešęs didelį maišą akmenų prisikrovęs. Maiše tarp mažų akmenų buvęs didelis didelis akmuo. Tai tas didysai nusmuko maišo galan ir pratrynė maišą. Maišas praplyšo ir tas didysai akmuo šlamokšt ir iškrito miške. Tada pro tą skylę bir bir bir ir pabiro akmenys.
Norėdami pakenkti žmogui, žemės derliui, velniukai nešiodavosi pilną maišą akmenų, kuriais barstydavo dirbamus laukus. Pasakojama, kad vienas toks raguotas kenkėjas Žydiškių kaime, Kaišiadorių rajone, netgi buvo įsirengęs lovą, tiksliau, lovos formos riedulį, ant kurio, tokių šunybių prikrėtęs, ilsėdavosi.
Mišraus ir tankaus miško šlaite prie Laši̇nių, konglomerato atodangos sau vietą atradęs „Laši̇nių akmuo“ – valstybinis gamtos paveldo objektas.
Manoma, kad vykstant šlaito išplovimui buvo nuplautas akmenį slėpęs gargždo sluoksnis, ir dabar paviršiuje likusi kyšoti tik mažesnioji riedulio dalis. Didesnioji dalis įsmigusi žemėje. Riedulys beveik visas apsamanojęs, iš dviejų pusių turi atplaišas, viršuje aiškūs skilimo plyšiai.
Lašinių akmuo ir šiandien guli 200 metrų nuo Strėvos upės, miške, Kauno marių regioniniame parke, Kaišiadorių r. Tai didžiausias riedulys Rumšiškių apylinkėse. Jo aukštis 1,3 m, ilgis 4 m, plotis siekia 2,4 m.
