Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus
Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus pristato ekspoziciją apie tremtį ir rezistenciją Klaipėdos rajone, kuri pristatoma muziejaus trijų pastatų komplekse. Muziejus veikia buvusioje vokiečių žandarmerijoje, pastatytoje 1909 m. Pokariu ten įsikūrė Priekulės rajono saugumas, vėliau apylinkė, o 2006 m. – muziejus. Lankytojai muziejuje gali sužinoti ne tik apie tremtį ir rezistenciją, bet ir apie Mažosios Lietuvos praeitį. Iš kitų savo epochos ir regiono pastatų sodyba išsiskiria geru išsilaikymu – išliko daugmaž autentiška pastatų išorė, medžiagos, konstrukcijos. Tokių specifinės paskirties pastatų – žandarmerijų – Mažojoje Lietuvoje beveik neišliko, todėl muziejaus pastatų kompleksas vertintinas kaip nedažnas savo epochos reliktas.
Muziejinė ekspozicija išdėstyta trijose pagrindinio pastato patalpose. Pirmose dviejose patalpose pavaizduota pokario rezistentų kova, vykusi Klaipėdos rajone. Stacionarioje stendinėje ekspozicijoje nuosekliai rodomi rezistencinės kovos etapai, kovinės struktūros, vietos, kuriose vyko kovos, nuotraukų kopijose galima pamatyti įsiamžinusius laisvės kovotojus, ryšininkus. Taip pat yra ir pavienių originalių daiktų, rastų, dovanotų ar pagamintų pagal pirminį pavyzdį – primusas, rastas Aisėnų girioje, prie buvusio partizanų bunkerio, partizanų vado kėdutė, rankovės antsiuvas.
Trečiojoje patalpoje – ekspozicija apie tremtį. Iš Klaipėdos rajono vienuolikos seniūnijų 1941–1953 m. buvo ištremti 2402 gyventojai (šie skaičiai apytiksliai). Jų laukė prievartinis ilgalaikis gyvenimas tam nepritaikytuose barakuose ir sunkus vergiškas darbas atkampiausiuose SSRS regionuose. Dėl išsekimo ir ligų Šiaurės sniegynuose ar druskingose pietinių rajonų dykrose per šį laikotarpį tremtyje mirė nemažai žmonių. Stenduose parodomi tremties mastai Lietuvoje ir Klaipėdos rajone; taip pat rodoma, kaip tremtiniai gyveno, dirbo, kūrė, saugojo lietuvybę ten, toli nuo Tėvynės. Gausu daiktų – tai įvairūs rankdarbiai, namų apyvokos ir buities daiktai, taip pat įvairūs dokumentai. Pasakojama ne tik apie paprastus tremtinius, bet ir apie politinius kalinius. Muziejaus rūsyje pokariu buvo įkurtas laikinas Priekulės rajono NKVD-NKGB skyriaus kalėjimas.
Lauko ekspoziciją sudaro sodo namelis, kuriame pokariu buvo padaryta lavoninė – joje pernakt užrakindavo dienos metu niekintus nužudytus partizanus. Šiuo metu tai koplytėlė – atminimo vieta. Už koplytėlės stovi tremties vagonas. Jis pagamintas 1944 m. Vokietijoje, vėliau jį naudojo trėmimams. Gautas iš Kultūros ministerijos 2009 m., medinės dalys restauruotos, geležinės originalios. Lankytojai į vagoną gali įlipti, pasėdėti ant gultų; didesnės grupės išbando, kiek žmonių talpina vagonas. Remiantis tremtinių atsiminimais, pasakojama, kaip vyko kelionė į tremtį. Muziejaus sklype yra masinė rezistentų kapavietė. Joje pastatytas memorialas. Sklypo gale pastatytas tipinis partizanų bunkeris, kurį taip pat galima apžiūrėti.
Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus, Klaipėdos g. 29, Priekulė, Klaipėdos rajonas
