Kurtuvėnų regioniniame parke įsikūręs dvaras vertinamas dėl puoselėjamų kultūrinio paveldo ir žirgininkystės tradicijų – čia veikiančiame Gyvajame žirgo muziejuje lankytojai gali ir pajodinėti žirgais, ir pasivažinėti karieta.
Dvaras žinomas nuo XV a., tačiau suklestėjo XVIII a., kai jį įsigijo bajorai Nagurskiai. Tuo metu buvo pastatytas ir vienas iš ilgiausiai išlikusių dvaro elementų – barokinės formos svirnas. Tai Lietuvos medinio architektūros paveldo vertybė. Be svirno, autentiškai atkurtą dvaro sodybos kompleksą sudaro parkas su tvenkiniais, raudonų plytų oficina, kurioje įsikūrusi regioninio parko direkcija, arklidės, kumetynai, sodininko namas, tvartai, kalvė, ratinė ir virtuvė.
Verta aplankyti, nes:
pamatysite, kaip atrodo atkurta XIX a. Pliaterių statyta baliustrada (dekoratyvi terasos užtvara iš vertikalių stulpelių), kuri žymi dvaro rūmų vietą;
svirne veikiančioje ekspozicijoje susipažinsite su baroko stiliaus baldais, atkurtais pagal Nagurskių archyve rastus brėžinius;
atkurta istorinė parko struktūra. Jame tebežaliuoja senosios liepos, klevai, uosiai, tad yra daug erdvės pasivaikščioti gamtos apsuptyje. Be to, galėsite pažaisti kroketo aikštėje;
pasakojama, kad parke gausu „valgomųjų“ sraigių, kurias buvę savininkai neva parsivežę iš užsienio ir užveisę;
kasmet dvare vyksta tradiciniu tapęs Klojimo teatrų festivalis;
apie 300 m nuo dvaro dangų remia mūrinė XVIII a. Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, kurią pastatė Nagurskiai. Šalia jos yra Kurtuvėnų piliakalnis, ant kurio žmonės gyveno dar I tūkstantmetyje prieš Kristų.
