Pasigrožėję nuostabiu, beveik 210 metų skaičiuojančiu puošniu medinės architektūros šedevru – Kuršėnų dvaro rūmais – lankytojai gali pasivaikščioti parko takais, vedančiais iki Ventos upės pakrantės, kur karaliauja šimtametė liepų alėja ir vienas ilgiausių Lietuvoje – net 262 metrų ilgio – pėsčiųjų tiltas. Karaliaus Žygimanto Augusto sprendimu 1564 metais Kuršėnai su 162 valakais žemės, rekomenduojant Žemaičių seniūnui Jonui Chodkevičiui, atitenka Polocko pilininkui Jurgiui Mykolui Despot-Zenovičiui (1580–1640). Kuršėnų dvaro valdos buvo perduotos tuo metu Lietuvoje aktyviai kaupusiai galią didikų giminei – Pacams. Pacai Kuršėnų dvarą savo nuosavybėn perėmė 1621 metais, o dvaro savininku tapo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės raštininkas ir paiždininkis Steponas Pacas (1587–1640). 1631 metais Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Zigmanto III Vazos įsakymu už nuopelnus Livonijos kare Kuršėnų dvaras amžina leno teise atiteko Jurgiui Gruževskiui (1591–1651). Dabartiniai Kuršėnų dvaro rūmai Prūsijos meistrų buvo pastatyti 1811–1812 metais, o juos supęs parkas pertvarkytas iš natūralaus į peizažinį.
Bėgant metams dvaro pastatų paskirtis keitėsi. 2000 metais Kuršėnų dvaro rūmuose įsikūrė Tautodailės ir amatų centras. 2006 metais centras tapo biudžetine įstaiga – Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centru. 2011–2012 metais centro veiklai pritaikytas rekonstruotos dvaro oficinos pastatas. 2020 metais buvo restauruotas Kuršėnų dvaro rūmų pastatas. Restauravimo metu išlaikytos visos kultūros paveldo objekto vertingosios savybės.
ŠALTINIS: © LIETUVOS.DVARAI.LT
