Kuktiškių bažnyčia
Kuktiškių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Pirmasis Kuktiškių paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose glaudžiai susijęs su krikščionybės įsigalėjimu Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje: šias vietoves didysis kunigaikštis Jogaila po 1387 m. krikšto padovanojo Vilniaus vyskupui. Pirmoji bažnyčia šioje gyvenvietėje pastatyta dar 1604 m. Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos iniciatyva. XVII a. pradžioje buvo duotas vyskupo įsakymas kiekvieną šventą dieną ir sekmadieniais atvykti į bažnyčią ir net numatytos baudos už šito nurodymo nepaisymą.
1889 m. sudegus senajai Kuktiškių bažnyčiai, kunigo K. Valiūno rūpesčiu bei parapijiečių lėšomis pradėta statyti nauji mediniai maldos namai, atidaryti 1891 m. Bažnyčios architektūra eklektiška, tarpusavyje dera skirtingi stiliai: eksterjere dominuoja neoklasicizmo bruožai, viduje – neobaroko. Pagrindinio fasado akcentas – keturiomis medinėmis daugiakampėmis profiliuotomis kolonomis paremtas portikas su trikampiu frontonu, įrėminantis pagrindinį įėjimą. Frontone pavaizduota lietuvių katalikiškai tradicijai būdingas apvaizdos akies simbolis ir iš varinių raidžių sudėtas lietuviškas tekstas: “Garbė Dievui aukštybėje”. Virš portiko ant keturkampio pagrindo iškilęs aštuonbriaunis bokštelis su keturiais trikampiais frontonėliais ir smailu skardintu stogu, užsibaigiančiu ornamentuotu kaltiniu kryžiumi. Panašus tik mažesnių proporcijų aštuonbriaunis bokštelis iškilęs ant stogo virš didžiojo altoriaus. Pastatas keturkampio plano su keturiais šoniniais priestatais – dviem abipus fasado, dviem – abipus didžiojo altoriaus.
Vidaus erdvė suskaidyta mediniais daugiabriauniais stulpais – du iš jų laiko vargonų chorą, kiti keturi remia bažnyčios lubas ir dalina patalpą į tris navas. Ties didžiuoju altoriumi esančiame priestate – koplyčioje įrengtas 1864 m. altorius su tais pačiais metais drožta Jėzaus Nazariečio medine skulptūra. Aplink ją gausiai prisagstyta tikinčiųjų padėkos ženklų – votų. Bažnyčios vidus gausiai išdekoruotas sienų ir lubų tapyba.
Šventoriaus pakraštyje stovi kartu su bažnyčia iškilusi medinė dviejų tarpsnių varpinė. Ji lakoniškų formų, liaudies architektūrai būdingos išvaizdos su kiek stilizuotais ir prie neoklasicistinio bažnyčios eksterjero priderintais elementais – trikampiais frontonėliais pastogėje. Bažnyčios statytojo K. Valiūno varpinei buvo parūpinti trys specialiai šiai bažnyčiai Rusijoje lieti varpai: 1894 m. nulietas didysis “Šv. Mykolo” varpas, vidurinis “Šv. Kazimieras” ir mažasis “Šv. Jonas”. Nepaisant tuometinių lietuviškos spaudos draudimų, šie varpai greta lotyniškų ir rusiškų, turi ir lietuviškus įspaudus.
ŠALTINIS: © SAKRALILIETUVA.LT
