Kryžius su koplytėle

Šventežerio miestelyje esantis kryžius puikiai atspindi šio regiono kryždirbystes tradicijas. Kryžiai buvo labiausiai Dzūkijoje paplitę mažosios architektūros kūriniai – čia koplytstulpiai ir stogastulpiai ne tokie populiarūs kaip kituose regionuose.

Kryžius su koplytėle

Šventežerio miestelyje esantis kryžius puikiai atspindi šio regiono kryždirbystes tradicijas. Kryžiai buvo labiausiai Dzūkijoje paplitę mažosios architektūros kūriniai – čia koplytstulpiai ir stogastulpiai ne tokie populiarūs kaip kituose regionuose. Jie buvo statomi kapinėse ir šventoriuose, prie kelių ir kryžkelių, sodybose, laukuose ir miškuose. Kartais net ne privačiomis, o viso kaimo lėšomis. Tikėta, kad kaimo prieigose pastatyti kryžiai saugos bendruomenę nuo ligų, bėdų ir kitų nelaimių. Dar ir šiandien sustojama prie kryžkelėse stovinčių kryžių, meldžiama laimingos kelionės, kryžiams aukojami karpiniai, juostos, rankšluosčiai, kad kryžių pagalba apsisaugoti nuo kelionėje tykančių pavojų.

Dzūkų kryžiai paprastos konstrukcijos, dažniausiai skiriasi tik kryžmų galų užbaigimais, puošiami kukliai, daugiausia augaliniais ornamentais: dobilo lapo, ar lelijos motyvai. Kryžiai su koplytėlėmis, kaip šis, taip pat dažni. Nukryžiuotojo skulptūrėlė kalama ties kryžmos centru, skulptūrėlę dengia puoštas stogelis. Dzūkijoje kryžiai daugiausia pušiniai, medį kruopščiai parinkdavo (geriausia iš paraisčių, žemesnių vietų, nes platesnė ir tvirtesnė šerdis) ir kirsdavo žiemą iki Pusiaugavėnio.

Kryžiai būtinai būdavo pašventinami, per kai kurias šventes puošiami. Sodybiniai kryžiai buvo puošiami ir prieš vestuves. Būdingas Dzūkijai paprotys – drobinių rankšluostėlių ir prijuostėlių rišimas ant kryžiaus. Prijuostėlės ant kryžiaus rišamos, kai ko nors būdavo prašoma. Dažnai prie kryžių būdavo užkišama kokių nors žolių, vienos žolės skiriamos kryžiams, kad Dievas saugotų nuo perkūnijų, audrų, badmečių ir kitų negerovių; kitos – prašant laimės, meilės, sveikatos ir kitos gerovės.

Šventežeryje prie sodybos stovintis kryžius susideda iš paprastų nedekoruotų kryžmų, užsibaigiančių augaliniais dobilo motyvais. Tarp susikertančių kryžmų įkomponuoti sutrejinti stilizuoti saulės spinduliai, sukuriantys kryžiaus-saulutės kompoziciją. Augaliniai ir saulės motyvai atsikartoja ir kryžmų susikirtimo centre esančioje Nukryžiuotąjį įrėminančioje koplytėlėje, kuri gausiai dekoruota profiliuotomis lentomis ir tekintais stulpeliais. Tekintais stulpeliais papuošta ir kryžiaus apačia. Žemiau koplytėlės vertikaliojoje kryžmoje išraižyta kryžiaus sukūrimo data – 1938 m.

ŠALTINIS: © SAKRALILIETUVA.LT

Įvertinkite ir palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *