Kristaus Prisikėlimo bažnyčia
Statomai bažnyčiai buvo pranašaujama XX a. architektūros paminklo ateitis. Tą turėjo nulemti moderni stilistika, pažangios konstrukcijos, geriausios statybinės medžiagos, labai gera statybos darbų kokybė. Viduje turėjo būti geriausia įranga ir interjeras: liftai, vargonai, įžymiausių Lietuvos menininkų kūriniai. Netgi savo dydžiu Prisikėlimo bažnyčia turėjo pranokti visas bažnyčias Baltijos šalyse. Latvių kilmės architektas K. Reisonas šiame savo kūrinyje įkūnijo tuomet vyravusį racionalizmą – išraiškingą ekonomišką paprastumą – aiškų vertikalių ritmą bazilikiniam tūriui. Tai būdinga to meto kūrybai – lakoniškomis priemonėmis išreikšti idėją, nepiktnaudžiaujant detalėmis. Tai protestantų bažnyčioms artima stilistika.
Didžiojo bokšto aukštis – 70 m, vidurinės navos – 30 m, šoninių navų – 18 m, didžiojo bokšto aukštis iki kryžiaus – 33 m, kryžiaus aukštis – 7 m, stogo terasos išmatavimai: 45×13 m. Bokšto viršutinėje pakopoje turėjo būti įrengta šv. Kazimiero koplyčia, išorėje aplink ją – apžvalgos aikštelė. Žmones į bokštą turėjo kelti 2 liftai. Šventovė turėjo talpinti apie 5000 maldininkų (sėdimų vietų – 700), ant stogo terasos – 2000. Visi 56 pirmojo tarpsnio langai (jų aukštis 10 m) turėjo būti vitražiniai. Pati bažnyčia turėjo tapti tautos Panteonu: specialiai įrengtose kriptose požemyje ketinta laidoti labiausiai nusipelniusius tautos veikėjus, į jas perkelti anksčiau mirusių Lietuvos įžymybių palaikus.
Atlikus bažnyčios išorės tvarkymo darbus, paaiškėjo, kad akustika erdviame minimalistiniame interjere yra katastrofiška. 2004 m. buvo pradėti akustikos tyrimai, kuriuos atliko didelių erdvių akustikos sistemų specialistas architektas Vytautas Barkauskas. Tam tikslui jis pasitelkė įvairius muzikos instrumentus, balsą, specialius prietaisus, net šaunamuosius ginklus. Tyrimų rezultatai parodė, kad akustika tikrai buvo problemiška. Aukšti garso tonai didelėje erdvėje slopdavo po 6 sekundžių, žemi – tik po 13 sekundžių. Palyginti – po rekonstrukcijos Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje žemų tonų skambesys slopsta po 1,6 sekundės, vadinasi, žmogaus ausis negirdi praktiškai jokio rezonanso. Tam, kad bažnyčios sienos geriau sugertų garsą, panaudotas specialus „Knauf“ kompanijos gamintas akustinis tinkas, po langais ir kitose nepastebimose vietose sumontuotos specialios garso gaudyklės, kurias pasitelkus sukurta visapusiška, profesionalo ausį tenkinanti akustinė sistema. Ant vidaus sienų buvo užtepti mažiausiai penki sluoksniai tinko, klijuotos specialios tinko ir mineralinės vatos plokštės. Taip pat buvo suformuota daugybė grakščių lenktų formų, kurios tarnauja ne tik kaip estetinis elementas, bet yra ir akustikos pagrindas.
Ant Kristaus Prisikėlimo bažnyčios stogo įrengta 45×13 m dydžio terasa, nuo kurios atsiveria įspūdinga Kauno miesto panorama. Į terasą patenkama pro šonines duris į viršų lipant laiptais arba keliantis liftu. Šv. Mišių metu terasoje gali tilpti apie 2000 žmonių. Terasoje atidaryta koplyčia, kurios altoriuje įmūryta šv. Antano relikvija. Terasoje amžiną meilės priesaiką taria Žaliakalnio ir visos Lietuvos jaunųjų poros, čia mažieji Kauno gyventojai priima krikšto sakramentą. Tokia koplyčia yra vienintelė šalyje. Terasos aukštis 28 metrai (kaip 10 aukštų namas), į ją veda 186 laipteliai.
El. paštas: parapija@prisikelimas.lt
