Kovaičių akmenys

Senovės lietuvių tikėjimas akmenimis, jų stebuklinga galia ir svarba, buvo toks didelis, kad dar ir šiandien mes sakome „Pakelsi akmenėlį, rasi auksinėlį“, „Akmuo ir be šaknų auga“, „Darbymety ir akmuo kruta“.

Tačiau krutėdavo akmenys ne tik darbymety. Mūsų senoliai tikėję, kad akmenys gyvi. Kaip ir žmonės, jie keliauja, turi šeimą, auga…, auga tris dienas per metus. Bet tik tie auga, kurie yra nejudinami. Nors su pirštu už akmens užkliūtum – jau jis ir nebeaugs. Vieni tokių akmenų-keliauninkų – Kovaičių akmenys.

Visgi Kovaičių akmenims pakeisti savo vietą padėjo žmonės. Laukuose akmenis surado ir į pakeles atvilko melioratoriai. Taip dabar Kovaičių kaime stūksto net trys rieduliai – Kovaičių I-asis – vadinamas Stačiuoju, Kovaičių II-asis – Gulsčiasis ir Kovaičių III-iasis. Visi jie guli vienas šalia kito, kaip tikra šeima garsindami Kovaičių kaimą.

Statusis akmuo aukščiausias rajone Gulsčiasis – ilgiausias, o trečiasis – plačiausias.