Kerelių piliakalnis

Piliakalnis suformuotas Kupos kairiajame krante esančioje pelkėmis apjuostoje atskiroje kalvoje I tūkst. pr. Kr. antroje pusėje – II tūkst. pradžioje. 1984­-1985 m. E. Grigalavičienė ištyrė visą piliakalnio aikštelę ir rado iki 2 m storio kultūrinį sluoksnį, kurį sudaro 3 horizontai. Apatinis horizontas datuojamas I tūkst. pr. Kr. antrąja puse – pirmaisiais amžiais po Kr. Čia rasti akmeninių kirvių su skyle kotui fragmentai, svoreliai, kaulinės ylos, grandukai, adikliai, strėlės, ietigaliai, smeigtukai, žalvarinis kabutis ir sagtelė, molinės liejimo formos, brūkšniuota ir lygi keramika. Aukštesniame sluoksnyje, kuris datuojamas III-V a., rasti geležiniai smeigtukai, sagtys, adatos, peiliai-pjautuvėliai, vedega, skiltuvas, žalvarinė apyrankė, molinis verpstukas, svorelis, brūkšniuota, lygi ir grublėta keramika. Dar aukštesniame sluoksnyje, datuojamame VI a., rasti geležiniai peiliai, pentinis siauraašmenis kirvis, pjautuvėliai, ylos, geležinis įtveriamasis ietigalis, žalvariniai kabučiai, įvijos, grublėta, lygi ir gludinta keramika. 1997 m. piliakalnis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu, o 2005 m. pripažintas valstybės saugomu.

ŠALTINIS: ©INFOKUPISKIS.LT