Kelmės dvaras
XV amžių siekianti istorija
Kelmės dvaro teritorija pradėjo formuotis XV a. Tada Kelmė buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras. XV a. pabaigoje Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Kelmės dvarą padovanojo Jonui Kontautui. 1591 m. dvaras atiteko didikams Gruževskiams (Gružewscy), kurie jį valdė apie 350 metų. Gruževskiai buvo aktyvūs reformacijos šalininkai. 1596 m. Kelmėje įkūrė protestantų parapiją, 1622 m. pastatydino mūrinę bažnyčią.
Kelmės dvaras – vieta kur pirmiausiai Lietuvoje prasidėjo 1831 metų sukilimas prieš carinę Rusiją.
Tai didelė brandžios kompozicijos sodyba, kurioje gausu autentiškų pastatų, želdinių ir vandens telkinių. Kelmės dvaro sodybos plotas kartu su parku yra 15,2 ha. Iki šių dienų yra išlikę devyni šios sodybos dvaro laikotarpio pastatai.
Baroko stiliaus mūriniai dvaro rūmai statyti 1780 m. Rūmų statyba rūpinosi tuometinis dvaro savininkas Jurgis Gruževskis. Dvaro rūmai, nepaisant kelių rekonstrukcijų ir remontų, išliko beveik nepakitę.
Labai savitas Kelmės dvaro sodybos statinys – XVII a. mūriniai, dviaukščiai, bokšto išvaizdos vartai. Jie turėjo keleriopą paskirtį: tai buvo reprezentacinis įvažiavimas į sodybą, pirmame aukšte – laiptai ir baudžiavinis kalėjimas, antrame – biblioteka su atvira arkada orkestrui.
Kelmės dvaro svirnas – vienas iš seniausių Lietuvos svirnų, statytas 1716 m. Jis savo stiliumi yra grynai liaudiškų tradicijų medinis pastatas. Svirno vertė jo ilgoje istorijoje. Pastatas pasiekė mūsų laikus mažai pakitęs, išlaikęs savo pirmykštį tūrį, fasadų struktūrą bei medžiagiškumą.
Dvaras šiandien
Šiuo metu Kelmės dvaro ansamblio pastatuose įsikūrusi Kelmės rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga Kelmės krašto muziejus. Muziejaus ekspozicijos veikia visuose trijuose dvaro pastatuose: centriniuose rūmuose, vartuose, svirne.
Kelmės krašto muziejaus ekspozicijose glaustai, bet vaizdžiai galima susipažinti su Kelmės miesto istorija, „prakalbinus paveikslą“ išgirsti paties dvaro savininko Juliaus Gruževskio pasakojimą apie Kelmės dvaro istorinį vaidmenį 1831 m. sukilime.