Kavarsko tufų šaltinis

Dešiniajame Šventosios upės krante, įsikūrusiame Anykščių rajone, Kavarsko miestelyje trykšta legendomis apipintas šv. Jono krikštytojo arba Kavarsko tufų (suakmenėjusių klinčių) šaltinis. Veržlus šaltinis nuo Šventosios upės lygio drąsiai kopia į kalno viršų ir savo vagą tiesia net 134 metrus. Šaltinio vanduo visada yra šaltas ir gaivus – vien jo gurkštelėjus, žmonės pažvalėja ir pamiršta ligas bei negandas.

Legendos byloja, jog senovėje čia stūksojo medinė pilis, kurioje gyveno kunigaikštis Kavaris. Stipruolis kovose su svetimšaliais buvo praradęs regėjimą, tačiau jėgų turėjo su kaupu. Sykį pilį apsupę kalavijuočiai – pasmerkė pilėnus mirti iš bado ir troškulio. Kavaris įsmeigė į žemę savo kalaviją ir pareiškė, kad tas, kuris ištrauksiąs kardą, privalės prasiveržti pro užpuolikus ir atnešti Šventosios upės vandens. Kardą ištraukė drąsus jaunuolis, kurio mylimoji ką tik mirė iš troškulio. Iš žemės ištryško galinga versmė. Jos vandens atsigėrę pilėnai įgavo neįtikimų galių ir lengvai nugalėjo pilį apgulusius priešus. Negana to, šaltu versmės vandeniu nusiprausęs Kavaris – praregėjo. Ši versmė vaizduojama ir Kavarsko herbe.

Dar prieškariu skaidrus šaltinio vanduo laikytas šventu ir gydančiu, o vietiniai gyventojai šia galia tvirtai tiki ligi šiol. Ypač išlikusi stipri sąsaja su magiškąja Joninių naktimi. Nuo seno čia švenčiami šv. Jono atlaidai. Prie šaltinio rasite Šv. Jonui skirtą, į dangų besistiebiantį koplytstulpį. Sakoma, kad prieškariu atvykusieji į atlaidus, trokšdami neišsenkančios sveikatos, apsiprausdavo stebuklingu šaltinio vandeniu, o kiti leisdavosi išbetonuotais laipteliais ir nutrūktgalviškai pasinerdavo į gaivų šaltinio baseiną visu kūnu.

Jei planuojate aplankyti šį šaltinį, ar vykstate pro šalį, nepamirškite pasiimti taros, į kurią galėsite prisipilti vandens ir kaip vaistą gabenti namo. Pasisemkite sveikatos, stiprybės ir jėgų.