Kauno modernizmo architektūra
Lenkijos kariuomenei okupavus Lietuvos sostinę Vilnių ir rytinę šalies dalį, Kaunas tapo laikinąja sostine ir reikšmingiausiu Lietuvos miestu, kur spręsti svarbiausi valstybės klausimai ir telkėsi aktyvus kultūrinis gyvenimas. Tuo metu mieste suklestėjo modernizmo architektūra: statyti valstybiniai ir biurų pastatai, muziejai, mokymo įstaigos, viešbučiai, pramonės objektai, gyvenamieji namai ir kt.
Kaip ir Vilniaus barokas – tai dar vienas architektūros stilius Lietuvos istorijoje, suformavęs savitą architektūros mokyklą. Per kiek daugiau nei dešimtmetį atsiradusi tanki modernizmo pastatų koncentracija mieste – unikalus reiškinys visoje Europoje, tarptautiniame modernizmo kontekste atspindintis įvairias tuometines stiliaus tendencijas, tiek išskirtinę tautiškumo stilistiką ir nacionalinės kultūros reprezentaciją, išskiriančią modernią ir kokybišką Kauno tarpukario architektūrą iš bendro Europos konteksto. Didžioji dalis šių pastatų nesunaikinti karo metais, išliko iki šių dienų.
2015 m. 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai buvo įtraukti į Europos paveldo objektų sąrašą. 2017 m. Kaunui suteiktas UNESCO dizaino miesto vardas.
Europos komisija oficialiai patvirtino, kad unikalia tarpukario modernizmo architektūra garsėjančiam Kaunui bus suteiktas Europos paveldo ženklas. Tai neabejotinai prisidės prie tarpukario modernizmo architektūros išsaugojimo ir į Kauną pritrauks šiuo išskirtiniu reiškiniu besidominčius užsienio turistus.
Pažymėtoms vietoms ar objektams bus leidžiama naudoti lentelę su Europos Paveldo ženklo logotipu ir jos bus įtrauktos į ES viešinimo ir skatinimo strategiją, skirtą Europos paveldo ženklui, taip didinant jų žinomumą. Galiausiai, laimėtojai dalyvaus metinėje objektų tvarkytojų konferencijoje, kur turės galimybę užmegzti ryšius su kolegomis ir praplėsti savo žinias.
Tarptautinė ekspertų grupė per 2014 metus vertino nacionaliniu lygiu atrinktas ir Europos Komisijai ES valstybių narių, prisijungusių prie Europos paveldo ženklo iniciatyvos, pateiktas 36-ias paraiškas. Po ilgų svarstymų, buvo parengta ataskaita, rekomenduojanti Europos Komisijai suteikti Europos paveldo ženklą 16-ai vietų ar objektų, tarp kurių – Kauno miesto savivaldybės pateikta paraiška – „1919-1940 metų Kaunas”.
Po Pirmojo pasaulinio karo, Lenkijos kariuomenei okupavus Lietuvos sostinę Vilnių ir rytinę šalies dalį, Kaunas tapo sostine ir svarbiausiu Lietuvos miestu. Lietuvos valdžia, inteligentija ir pramonė persikėlė į Kauną. Kaunas tapo moderniu laisvos Lietuvos simboliu. Prie to prisidėjo ir dėkingos aplinkybės: visuomenė buvo pasirengusi pokyčiams, miestui reikėjo įvairios paskirties pastatų, o juos projektuoti galėjo talentingi, gabūs, mokslus užsienyje baigę ir į Lietuvą grįžę šviežių idėjų pasisėmę architektai.
Tapęs valstybės sostine ir europietišku centru XX a. pirmoje pusėje Kaunas netikėtai įgijo unikalią reikšmę Europos žemėlapyje. Kurdami pažangų miestą jaunos valstybės architektai darniai įsiliejo į europinį kontekstą. Laikinojoje sostinėje kylantys atskiri pastatai, kvartalai ir kompleksai darė didžiulę įtaką viso miesto įvaizdžiui. Kaunas tapo mokslo, kultūros, švietimo centru: įsteigtos tokios institucijos kaip Lietuvos universitetas, Meno mokykla, Aukštieji kūno kultūros kursai, Dramos ir Operos teatrai, radijas, Karo muziejus, astronomijos observatorija. Kaune sparčiai vystėsi pramonė, vyko aktyvus europietiškas gyvenimas, didelis dėmesys skirtas kultūrai ir sportui. Atsižvelgiant į tai, 1939 m. pastatyta Sporto halė, kurioje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė antrą kartą laimėjo Europos čempionų titulą, tarsi apvainikuodama Kauną Europos akivaizdoje.
Šis Kauno virsmas europiniu miestu paliko ryškius pėdsakus vėlesniame Lietuvos valstybės vystymesi: nulėmė šalies norą kovoti dėl laisvės, išsiveržti iš sovietinės okupacijos, suformavo miesto mentalinį identitetą bei fizinį veidą. Tai tik antras architektūros periodas (be baroko), kada Lietuvos architektūra žengė koja kojon su visa Europa. Per 20 metų suformuota gausi Kauno tarpukario architektūra, jos tanki koncentracija mieste yra unikalus reiškinys visoje Europoje, tarptautiniame modernizmo kontekste atspindintis tiek tuometines Bauhaus stiliaus tendencijas, tiek išskirtinę tautiškumo, lietuviškumo stilistiką, išskiriančią modernią ir kokybišką Kauno tarpukario architektūrą iš bendro Europos konteksto.
Kultūros paveldo objektai:
- Centrinis paštas – Laisvės al. 102;
- Buvę „Pažangos“ bendrovės rūmai – Laisvės al. 53;
- Buvusios „Pienocentro” bendrovės rūmai – Laisvės al. 55 / S. Daukanto g. 18;
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (buv. Kauno apskrities savivaldybė) – Laisvės al. 14 / Vytauto pr. 91;
- KTU Cheminės technologijos fakultetas (buv. Tyrimų laboratorija) – Radvilėnų pl. 19;
- Prekybos, pramonės ir amatų rūmai – K. Donelaičio g. 8;
- Lietuvos sporto universiteto Centriniai rūmai (buv. Fiziško auklėjimo rūmai) – Sporto g. 6;
- Sporto halė – Perkūno al. 5;
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Centriniai rūmai (buv. VDU Medicinos fakultetas) – A. Mickevičiaus g. 9;
- Karininkų ramovė – A. Mickevičiaus g. 19;
- Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus – K. Donelaičio g. 64 / V. Putvinskio g. 55;
- Kauno miesto savivaldybė (buv. Taupomosios kasos) – Laisvės al. 96 / L. Sapiegos g. 2;
- Žaliakalnio funikulierius – Aušros g. 6;
- Aleksoto funikulierius – Amerikos lietuvių g. 6;
- KTU Centriniai rūmai (buv. Žemės bankas) – K. Donelaičio g. 73 / Vienybės a.;
- Kristaus Prisikėlimo bazilika – Žemaičių g. 31;
- Kauno Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia – A. Juozapavičiaus pr. 60;
- Jono Jablonskio gimnazija (buv. Pradžios mokykla) – Aušros g. 3 / Žemaičių g.;
- KTU Vaižganto progimnazija (buv. Šančių gimnazija) – Skuodo g. 27 / Servitutų g. 72;
- Kino teatras „Romuva“ – Laisvės al. 54;
- buv. „Pasakos“ kino teatras – Savanorių pr. 124;
- Gyvenamasis namas – Maironio g. 13;
- Bero Goldbergo namas – V. Putvinskio g. 52;
- Gydytojos Nadieždos Nagornienės namas – V. Putvinskio g. 54;
- Vatikano diplomatinės atstovybės (nunciatūros) pastatas – V. Putvinskio g. 56;
- Advokato Kazimiero Škėmos namas – V. Putvinskio g. 60;
- Antano Gylio ligoninės pastatas – V. Putvinskio g. 62;
- A. Žmuidzinavičiaus gyvenamasis namas – V. Putvinskio g. 64;
- Burmistro Jono Vileišio namas – V. Putvinskio g. 68;
- Inžinieriaus Antano Gravrogko namas – V. Putvinskio g. 70;
- Vinco ir Onos Tercijonų namas – V. Putvinskio g. 72;
- Gyvenamasis namas Laisvės al. 3 – Laisvės al. 3;
- Architekto Stasio Kudoko namas – V. Mykolaičio-Putino g. 11;
- Gyvenamasis namas – Vaidilutės g. 3;
- Kauno dailės gimnazija (buv. Ministro Juozo Tūbelio vila) – Dainavos g. 1;
- Gyvenamasis namas – Kęstučio g. 38;
- Rangovo Miko Grodzenskio namas – K. Donelaičio g. 17;
- Aleksandros Iljinienės namas – K. Donelaičio g. 19;
- Gyvenamasis namas – Laisvės al. 69;
- Gyvenamasis namas – L. Sapiegos g. 4;
- Gyvenamasis namas – Vydūno al. 59;
- Gyvenamasis namas – Vytauto pr. 30;
- buv. Bendrovės „Butas“ daugiabutis namas Kaune – Trakų g. 5;
- buv. „Tulpės“ kooperatyvo namas – A. Mickevičiaus g. 15.
