Kauno meno mokykla

Kaũno mẽno mokyklà, 1922–29 Lietuvõs mẽno mokyklà, dailės mokykla, veikusi 1922–40 Kaune. Vienintelė tuo metu dailės mokykla Lietuvoje. Įkurta J. Vienožinskio iniciatyva perorganizavus Aukštuosius piešimo kursus (veikė 1920–22).

1922–29 Kauno meno mokykla turėjo savivaldą, vadinta Lietuvos meno mokykla, po 1929 reformos – Kauno aukštesniąja meno mokykla (tapo pavaldi Švietimo ministerijai), 1939–40 – Kauno aukštąja meno mokykla.

Kauno meno mokykla turėjo Parengiamąjį (iki 1929), Bendrojo lavinimo ir Specialųjį skyrius. Bendrojo lavinimo skyrius rengė piešimo mokytojus gimnazijoms (4 metų studijos), Specialusis – dailininkus (2 metų). Specialiajame skyriuje dėstyta tapyba (nuo 1922), grafika ir skulptūra (nuo 1926), dekoratyvinė tapyba (nuo 1929), dailioji keramika (nuo 1931). Mokykloje plėtoti realistinės kūrybos metodai, puoselėtos nacionalinės dailės tradicijos. 1926 mokykloje veikė visuomeninės kultūrinės organizacijos Tulpė, Trys skydai, 1934 išleistas almanachas Žingsnis. Nuo 1938 mokykloje veikė dailės kūrinių muziejus.

Kauno meno mokyklos dėstytojai ir studentai dalyvavo dailės draugijų veikloje, parodose Lietuvoje ir užsienyje. 1940 reorganizuota į Kauno taikomosios dailės mokyklą (Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutas). Direktoriai: J. Vienožinskis (1922–24), K. Sklėrius (1925–29), I. Šlapelis (1929–39), L. Strolis (1939–40). Žymesni mokyklos dėstytojai: V. Didžiokas, M. Dobužinskis, V. Dubeneckis, A. Galdikas, J. Janulis, V. K. Jonynas, P. Kalpokas, Juozas Mikėnas, V. Miknevičius, J. Šileika, S. Ušinskas, A. Varnas, J. Zikaras.

Kauno meno mokykla

ŠALTINIS: ©VLE.LT

Įvertinkite ir palikite atsiliepimą Atšaukti atsakymą

Pasidalinkite QR kodu