Karklėnų dvaras
Minima, jog 1499 m. Karklėnų dvaras priklausė Šemetoms. Seniausių karklėniškių teigimu, nuo neatmenamų laikų dvare veikęs bravoras (spirito varykla), nešęs didelį pelną dvarininkui.
Gal giminystės ryšiais, gal kitu būdu, po Šemetų Karklėnų dvarą valdė lenkų didikai Žukai. Po 1863 m. sukilimo J. Žuko likimas nežinomas.
Vėliau Karklėnų dvaras pateko į ruso Romano Puzirauskio rankas. R. Puzirauskiui 1888 m. mirus, dvarą (981 ha) paveldėjo jo dukra Sofija. Prieš žemės reformą didžiąją dalį dvaro S. Puzirauskaitė išpardavinėjo ūkininkams. Dalis Karklėnų miestelio žemės per reformą buvo paimta į valstybės fondą – dvarininkei palikta 80 ha. Po Antrojo pasaulinio karo S. Puzirauskaitė pabėgo iš dvaro ir nebegrįžo. Dvare gyveno jos buvę tarnai ir kumečiai. Dvaras be šeimininkės per keletą metų virto griuvėsiais.
1957 m. ant dvaro pamatų išaugo mūrinis namas, panašus į buvusį dvarą. Į jį perkėlė Karklėnų vidurinę mokyklą. Didėjant mokinių skaičiui, prie jo pristatė priestatą. Vienintelis tuomet iš Karklėnų dvaro statinių išlikęs pastatas buvo akmeninis svirnas.
1999 m. vidurinė mokykla pertvarkyta į pagrindinę mokyklą. 2020 m. mokykla uždaryta.
El. paštas: kraziukc@kraziai.lt
