Jono Gižo etnografinė sodyba

Laivadirbio Jono Gižo etnografinė sodyba  Drevernoje rekonstruota 2010 m. ir prijungta prie Gargždų krašto muziejaus. Tai – vienas naujausių muziejų Lietuvoje, lankytojams duris atvėręs 2011 m. Visą sodybos kompleksą sudaro trys XIX a. pabaigos XX a. pradžios statiniai: gyvenamasis namas – dviejų nepilnų galų stuba, tvartas ir J. Gižo dirbtuvės. Anot istorikų, gyvenamasis namas galėjo būti pastatytas XIX a. antroje pusėje ir tai yra dviejų nepilnų galų stuba, kurioje gyveno laivadirbio J. Gižo šeima, po tėvo mirties sodybą paveldėjo jauniausia dukra Ieva Gižas. Kartu su stuba greičiausiai buvo suręstas ir tvartas, kuris po rekonstrukcijos atgavo ikikarinį vaizdą. Tarpe tarp stubos ir tvarto yra šulinys su svirtimi, o vakarinėje sklypo dalyje stovi lentomis apkaltas pastatas dviaukščiu stogu – tai buvusios J. Gižo dirbtuvės, kuriose jis gamindavo laivų modelius, laikė įrankius. Laivus J. Gižas paprastai statydavo užsakovų sodybose.

Istorinę ekspoziciją „J. Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus…“ sudaro keturios pagrindinės dalys.Vaizdinė informacija ir eksponatai išdėstyti keturiuose nedideliuose gyvenamojo namo kambariuose. Įžengus į pirmąjį kambarį lankytojams prieš akis išdygsta J. Gižo skrynia, meistro naudoti įrankiai. Nuo čia ir pradedamas pasakojimas apie Kuršių marių burvaltes bei laivadirbystės amatą ir technologijas. Apžiūrimi J. Gižo įrankiai, darbo procesą iliustruojančios fotografijos. Kaip ir kokiomis valtimis žvejota, lankytojai gali susipažinti gretimame kambaryje. Čia ekspozicijos tema skirta plokščiadugnių Kuršių marių valtims ir jų paskirčiai aptarti. Vertingiausi eksponatai – burinių laivų modeliai: kurėnai, kiudelinės, bradinės, venterinės valtys su žvejybos priemonėmis.

Trečiajame kambaryje lankytojų laukia įdomi istorija apie Vilhelmo kanalą ir pasakojimas apie gyventojų susisiekimą vandeniu. Juk tuomet, atokiai įsikūrę žvejai valtimis transportuodavo šieną, gyvulius, plaukdavo į bažnyčią. Pateiktose schemose, fotografijose siūloma sužinoti, kaip, kokiomis priemonėmis žmonės keliavo vandens keliais. Paskutinė istorinės ekspozicijos dalis – virtuvė. Ji įrengta mažame kambarėlyje ir skirta pamąstymui, įsivaizdavimui, kaip galėjo gyventi ir virtuvėje suktis krante likusi žvejo žmona. Čia lankytojai kviečiami apžiūrėti kasdienius rakandus, baldus, indus. Tarp eksponatų yra nemaža dalis Gižų šeimai priklausiusių daiktų.

J. Gižo etnografinėje sodyboje laukiami lankytojai ištisus metus. Galima dalyvauti renginiuose, edukacijose, išsinuomavus audiogidą aplankyti žymiausias Drevernos ir apylinkių vietas, pašmekioti Mažosios Lietuvos ir žvejų krašto kulinarinio paveldo.

J. Gižo etnografinė sodyba, Žvejų g. 13, Dreverna, Klaipėdos rajonas.