Griškabūdžio bažnyčia

Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia

Bažnyčios pastatas erdvaus aštuonkampio tūrio su stačiakampiais portiko, presbiterijos-zakristijos priestatais ir nedideliais šoniniams altoriams skirtais iškyšuliais. Stogas aštuonkampės piramidės formos, dengtas skarda, jo viduryje stūkso aštuonkampis dekoratyvus dviejų tarpsnių bokštelis. Panašios formos belvederiniai bokšteliai puošia ir priestatus.

Bažnyčios interjere gausu sieninės tapybos, ja puoštas ir klasicistinių formų portikas. Portikas uždarais šonais, jo trikampį frontoną laiko keturios dorėninės kolonos, virš frontono esančiame atvirame bokštelyje, po dekoratyviomis kolonėlėmis laikomu stogeliu įkomponuota Švč. Mergelės Marijos statula. Portiko sienas puošia XVIII a. pabaigoje nutapyti Aarono, Mozės ir keturių evangelistų atvaizdai bei architektūrinių elementų imitacijos. Tai – vienintelė Lietuvoje išlikusi tokio pobūdžio fasado polichromija.

Bažnyčios erdvė suskaidyta keturiomis jonėninėmis kolonomis su pjedestalais. Centrinės dalies lubų perdanga pakelta, imituojant veidrodinį skliautą. Žemesnės šoninės erdvės atskirtos smulkesnėmis dorėninėmis kolonomis.

Bažnyčioje esantys neoklasicizmo ir baroko motyvus jungiantys altoriai – vienas įspūdingiausių istorizmo ansamblių Lietuvoje. Manoma, kad juos sukūrė meistras Gutti. Ypatingai išsiskiria gausiai istoristinės stilistikos elementais dekoruotas Didysis Kristaus Atsimainymo altorius su giliu portiku. Čia akivaizdi itališkos mokyklos įtaka. Kiti (Švč. Mergelės Škaplierinės, Šv. Juozapo, Šv. Onos, Šv. Arkangelo Mykolo) altoriai priderinti prie Didžiojo.

Dar vienas itin vertingas interjero elementas – vėlyvojo baroko ir rokoko stiliaus vargonai, 1804 m. pagaminti meistro Georgo Adamo Neperto. Tai vienas vertingiausių šio laikmečio instrumentų Lietuvoje. Išlikusiuose kituose autentiškos bažnyčios įrangos elementuose – krikštykloje su stogeliu ir sakykloje – vyrauja saikingesnės puošybos klasicizmo bruožai. Šventovės lubas, sienas ir kolonas puošia XIX a. 8-ajame dešimtmetyje tapyta dekoratyvi ornamentika ir embleminės kompozicijos, derančios su architektūra ir altorių ikonografija.

Bažnyčia restauruota 1970–1971 m., restauracijai vadovavo Elvyra Rūgytė. Aptvertame šventoriuje stovi trys XIX-XX a. pr. skirtingų stilių mūrinės koplytėlės bei aukšta modernių formų tarpukariu pagal inžinieriaus Antano Bistricko projektą statyta gelžbetoninė varpinė.

ŠALTINIS: © SAKRALILIETUVA.LT