Gedminaičių koplytstulpis
Gedminaičių kaimo koplytstulpis
Medinis Gedminaičių kaimo koplytstulpis sudarytas iš stačiakampio plano koplytėlės ir keturkampio stulpo su įpjovomis. Jo stogelis dvišlaitis, dengtas skarda su dantyta vėjalente, puoštas skardiniu kryželiu. Viena sienelė su įstiklintomis medinėmis dvivėrėmis durelėmis. Koplytstulpis aptvertas medine tvorele. Viduje dvi gana didelės medinės skulptūrėlės – „Švč. Mergelės Marijos Maloningosios“ ir „Šv. Dominyko“. Šis koplytstulpis datuojamas XX amžiaus antrosios pusės.
Švč. Mergėlės Marijos Maloningosios siužetas – vienas populiariausių liaudies mene. Marijos vaizdinys ypatingai paplitęs Žemaitijoje. Kaip ir būdinga Lietuvių liaudies menui, ji vaizduojama su iš rankų spinduliuojančia šviesa. Tai – taurumo simbolis. Tikėta, jog Mergelė Marija visiems prašantiems dalijanti malones, gydanti dvasios žaizdas ir teikianti stiprybės sunkią valandą. Tautos pagarbą Marijai siekta parodyti originaliu siužetų perteikimu, atspindinčiu etninę lietuvių savimonę, moralę ir pažiūras, tautos meilę ir pagarbą Lietuvos globėjai Švč. Mergelei Marijai. Dievadirbiai vaizdavo ją savaip, lietuviškai, priartindami prie Lietuvos žemės ir žmonių pasaulėžiūros – kad būtų kiekvienam sava, artima, kiekvieno ir visų.
Taip pat ir šiame koplytstulpyje Švč. Mergelė Marija Maloningoji vaizduojama tradiciškai, neiškraipant originalaus siužeto – pagal regėjimus, kuriuos 1830 metais patyrusi Šv. Vincento Pauliečio gailestingųjų seserų ordino vienuolė. Jai pasirodžiusi Švč. Mergelė Marija, basa stovėjusi ant žemės rutulio žemyn nuleistomis rankomis, iš kurių sklidę šviesos pluoštai ir spinduliai. Vienuolė girdėjusi ir balsą, paaiškinantį, jog spinduliai esą simbolis malonių, kurias Marija teikianti jų prašantiems. Marija vaizduojama stovinti, apsivilkusi sujuostu ilgu baltu rūbu, pečius apgaubusi mėlynu apsiaustu; jos galvą supa apskritas nimbas, o po kojomis pamintas žaltys – piktoji dvasia.
Šalia Mergelės Marijos – panašaus dydžio Šv. Dominyko skulptūra. Tai domininkonų ordino įkūrėjas, garsus misionierius, pamokslininkas gyvenęs 1170-1221 metais. Jis buvo Šv. Pranciškaus draugas ir pasekėjas. Šv. Dominykas pagarsėjo kaip eretiškų knygų degintojas ir kovotojas su eretikais. Pietų Prancūzijoje jis rožinio malda ir atgaila nugalėjo eretikus albigiečius. Šis šventasis garsėjo stebuklais. Pasak legendos jis prikėlė iš numirusiųjų kardinolo sūnėną, o angelai kartą jam atnešė duonos. Jis laikomas ir rožinio įkūrėju ir pirmuoju ordinų kūrėju, kuris į savo konstituciją įrašė mokslo būtinumą. Po mirties Dominykas paskelbtas šventuoju, o jo vardo šventė švenčiama rugpjūčio 8 d. Šventasis liaudies meistro drožinėtoje skulptūroje vaizduojamas kaip įprasta liaudies mene – su vienuolio drabužiais (balta tunika), prie šono kabo rožinis, vienoje rankoje laiko leliją, kitoje – knygą.
ŠALTINIS: © SAKRALILIETUVA.LT
