Dusmenų bažnyčia

Jau XVI a. Vilniaus Vyskupijos bažnyčių vizitacijų raštuose minima Dusmenų bažnyčia, tačiau plintant reformacijai katalikų bažnyčia buvo panaikinta. 1667 m. LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas Dusmenų dvarą padovanojo Pažaislio kamaldulių vienuolynui.

Dusmenų Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia

Jau XVI a. Vilniaus Vyskupijos bažnyčių vizitacijų raštuose minima Dusmenų bažnyčia, tačiau plintant reformacijai katalikų bažnyčia buvo panaikinta. 1667 m. LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas Dusmenų dvarą padovanojo Pažaislio kamaldulių vienuolynui. 1820 m. vienuoliai kamalduliai senųjų kapinių viduryje pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Bažnyčia buvo su dviem bokšteliais, turėjo 4 altorius. 1883-1885 m. šventorius aptvertas mūrine malksnomis dengta tvora, pastatyta varpinė. 1904 Dusmenų klebono, knygnešio kun. Stanislavo Šlamo iniciatyva pakviestas vargonininkas Jonas Petrauskas, garsiųjų Miko ir Kipro Petrauskų tėvas. J. Petrauskas su sūnumis ir kitais muzikantais subūrė Dusmenų bažnyčios orkestrą. 1937 m. šalia tėvų bažnyčios šventoriuje buvo palaidotas Mikas Petrauskas. Taip pat šventoriuje ilsisi ilgamečio bažnyčios klebono ir dekano Stanislavo Smolinsko (1889-1975) palaikai. 1965–1967 m. kunigo Marijono Petkevičiaus dėka bažnyčia atnaujinta.

Dusmenų Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia klasicizmo stiliaus su liaudies architektūros bruožais. Vientiso tūrio, kvadratinio plano trinavė bažnyčia užsibaigia trisiene apside. Stogas pusvalminis, dengtas skarda su bokšteliu ties trapecinės formos frontonu. Nedidelis dviejų tarpsnių aštuonkampis bokštelis užbaigtas kupoliuku su ornamentuotu kryžiumi. Ties apside svogūninės formos postamentas su kryžiumi. Pagrindinis fasadas su į priekį išsikišusiu portiku. Jį remia keturi stulpai ant postamentų. Portiką nuo frontono skiria stoginėlis. Frontono centre – keturkampis langas. Bažnyčios langai arkiniai su apvadais tik pagrindiniame fasade keturkampis dviejų dalių langas su apvadu. Kresną bažnyčios siluetą dar labiau sustiprina horizontalus apkalimas.
Bažnyčios interjerą puošia trys mediniai altoriai. Didžiajame altoriuje kabo su kamalduliais sietini 18 a. sukurti „Šv. Romualdo“ ir „Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu“ paveikslai. Bažnyčios globėjų Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado paveikslas kabo presbiterijoje.

Bažnyčios varpinė kvadratinė, dviejų tarpsnių. Viršutinis tarpsnis mažesnis, nuo apatinio atskirtas stoginėliu. Varpinę dengia piramidinis skardos stogas su masyviu kryžiumi. Viršutinio tarpsnio langai, kaip ir bažnyčios arkiniai, su apvadais. Varpinė apkalta horizontaliai išdėstytomis lentelėmis. Į ją veda plačios dvivėrės durys.

Šventoriaus tvora akmenų mūro su masyviais arkiniais vartais. Vartai su dvišlaičiu stogeliu, frontone – niša su Švč. Mergelės Marijos paveikslu.

ŠALTINIS: © SAKRALILIETUVA.LT

Įvertinkite ir palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *