Dubingių varpinė

Dubingių senosios Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios šventoriaus varpinė

XV a. Dubingių valdytojais tapus Radviloms, šie paveikti reformacijos idėjų, atsisakė krikščionybės ir perėmė protestantizmą. Taip Dubingių bažnyčia atiteko evangelikams liuteronams, o katalikai buvo priversti melstis kapinių koplyčioje. Vėliau buvo pastatyta nauji maldos namai katalikams.

XIX a. pirmojoje pusėje statytą bažnyčią 1954 m. nuniokojo čia kilęs didelis gaisras. Bažnyčios ir jos vertybių išsaugoti nepavyko, tačiau gaisrininkams pavyko išgelbėti klebonijos pastatą ir senąją varpinę – nukentėjo tik jos stogas. Po gaisro maldos namai buvo perkelti į buvusią kleboniją, o nauja bažnyčia atstatyta tik 2012 m. privataus fondo lėšomis.

Prie mūrinės šventoriaus tvoros prisišliejusi senoji medinė varpinė, galimai statyta XIX a. pab. – XX a. pr. Medinis keturkampio pagrindo, dviejų tarpsnių pastatas, iškilęs ant lauko akmenų mūro cokolio. Varpinė tradicinės liaudies architektūros su jai būdingomis formomis bei proporcijomis: viršutinis tarpsnis kiek siauresnis už apatinį, juos skiria skardintas stoginėlis, varpinės viršų dengia keturšlaitis stogas su ornamentuotu kaltiniu kryžiumi užsibaigiančia smaile. Pastato sienos tašytų rąstų, apkaltos horizontaliomis lentomis, pirmajame tarpsnyje sutvirtintos medinėmis kryžminėmis konstrukcijomis. Varpinės viduje – dviejų maršų laiptai į antrą aukštą, viršuje varpas su įrašu „DO KOSCIOLA WARИOWICKIEGO STARAИIEM X KOZICKIEGO. R 1883″. Pirmajame tarpsnyje masyvios medinės dvisluoksnės durys, apkaltos eglutės ornamentu. Antrajame – stačiakampiai įstiklinti langai, puošti langų apvadais ir segmentiniais mediniais sandrikais virš jų.

ŠALTINIS: © SAKRALILIETUVA.LT