Dubingių piliavietė

Dubingių piliavietė – didžiausia visoje Lietuvoje. Pilies kalnu dar vadinama, ji nuostabiame Asvejos ežero pusiasalyje tyliai rymo. Ir ne paprasta pilaitė kadais čia stūksojo, o tik prabangūs rūmai čia stiebėsi, glausdami iškiliausias mūsų krašto istorijos asmenybes.

Saloje XIV a. medinė pilis stovėjo bei kelią į Vilnių nuo Livonijos ordino saugojo. Manoma, kad Dubingių piliavietė išaugo būtent iš šios senosios pilaitės ir priešistorės laikais naudoto piliakalnio.

Po Žalgirio mūšio salos žemėse Vytautas Didysis įsikūrė: dviaukštę naują pilį su rūsiais pasistatė, o po kurio laiko – ir medinę katalikų bažnyčią. Dar menama, kad kunigaikščio kvietimu pusbrolis Jogaila su dvariškiais pilyje lankėsi.

Vytautui mirus piliavietę valdė didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio vietininkai, tačiau jau nuo XVI a. pradžios – Dubingiai Radviloms atiteko. Garbingi didikai saloje naują mūrinę pilį pasistatė, kurios sienos – visą didžią giminės iškilimo bei suklestėjimo istoriją regėjo. Gyveno rūmuose ir Mikalojus Radvila Rudasis, ir Mikalojus Radvila Juodasis. Ir daug kitų didžios giminės atstovų, tačiau kažkodėl tik Barboros Radvilaitės penkių mėnesių viešnagė čia taip liūdnai menama. Dubingiuose Barbora Radvilaitė jautėsi kaip tremtyje: buvusi linksma, guvi viliokė tapo užsisklendusia, labai pamaldžia moterimi. Prašmatnius rūbus ji iškeitė į vienuolės abitą ir dažnai meldėsi Mikalojaus Radvilos Rudojo iniciatyva perstatytoje ir evangelikams-reformatams perduotoje bažnyčioje.

Radvilų rūmai Dubingiuose buvo prabangūs – dviejų aukštų mūriniai su bokštu ir rūsiais. Piliavietėje rasta glazūruotų koklių daugiausiai su Radvilų herbu ir keletas su Madona. Tačiau rūmai nebuvo labai prižiūrimi, mat pasakojama, kad grindys įlūžusios tiesiai po B.Radvilaitės kojomis.

Pasirodo, net trys bažnyčios Dubingių piliavietėje stovėjo, o vienos jų griuvėsiuose – 2004-aisiais didžios Radvilų giminės palaikai rasti. Sako, kad karo metu bažnyčia smarkiai nukentėjo, o Radvilų palaikai buvo išniekinti. Tuometis seniūnaitis, žinojęs apie palaidojimus, kaulus surinko, sudėjo į dėžę ir pakišo po buvusiu „Dievo stalu”.

XVIII a. viduryje Radvilų rūmai sunyko, o 1808 m. – Dubingius nusipirko Mykolas Tiškevičius. Tarpukariu čia prezidento Antano Smetonos vasarnamis, skirtas užsieniečiams, stovėjo kurį vėliau – kareiviai sudegino.

Šiandieną užkopę stačiais laiptais į piliakalnį, ne tik nuostabiais vaizdais pasigrožėsite, bet ir pažintiniu taku visą pusiasalį apeisite. Tik nepamirškite pakeliui apžiūrėti atkastų pastatų liekanų, menančių tokią didžią Lietuvos istoriją…