Dubičių bažnyčia

Dubičių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

Dubičiai pasižymėjo ir vėlesnėje Lietuvos istorijoje: 1863 m. gegužės 4 dieną ties Dubičiais įvyko pirmasis Lietuvoje lenkų ir lietuvių sukilėlių susirėmimas su caro kariuomenės daliniu, vadovaujamu pulkininko Kernerio. Sukilėliams vadovavo Liudvikas Narbutas. Jis ir dar 12 sukilėlių mūšyje žuvo. Jie buvo palaidoti šventoriaus kapinėse prie senosios bažnytėlės.

Pirmoji bažnyčia čia pastatyta gana anksti – dar XV amžiuje. Istoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad kunigai Dubičiuose apsigyveno apie 1529 metus ir čia dirbo iki 1866-ųjų. Po nepavykusio sukilimo sustiprėjus carinės valdžios sankcijoms, nuo 1866 iki 1908 metų bažnyčia šioje gyvenvietėje neveikė. Dabartinis, jau ketvirtasis, bažnyčios pastatas iškilo 1909 m., kunigo S. Micevičiaus iniciatyva čia iš naujo įkūrus parapiją. Ji remontuota 1967 m., vėliau perdažyta.

Bažnyčia – lotyniško kryžiaus plano, jos eksterjere dominuoja neogotikos bruožai. Ypatingai išraiškingas jos dviem bokštais įrėmintas pagrindinis fasadas: bokštai daugiakampiai, horizontaliai suskaidyti profiliuotais karnizais, viršuje su nedideliais dekoratyviais trikampiais frontonėliais, smailais daugiašlaičiais šalmais ir ornamentuotais kryžiais viršūnėse. Bažnyčios sienos apkaltos horizontaliomis lentomis, frontonas – vertikaliomis, bokštų dekoras kuriamas kaitant apkalimo kryptis, panaudojant „eglutės“ raštą. Pagrindinio fasado frontone – stilizuotas trikampis (apvaizdos akis). Pagrindinio įėjimo durys ir bokštų garsinės angos arkinės formos, smulkiai skaidyti langai – arką primenančio daugiakampio. Langai ir kiti konstrukciniai elementai išryškinti apvadais. Bažnyčios vidus siaurais mediniais stulpais suskaidytas į tris navas, išilginę erdvę kertantis transeptas – žemesnis už šoninės navas.

ŠALTINIS: © SAKRALILIETUVA.LT